Prof. Eduardo Volterio jubiliejus paminėtas tarptautine konferencija Kaune

Pirmojo Lietuvos nacionalinės bibliotekos (tuo metu – Vilniaus viešosios bibliotekos) direktoriaus prof. Eduardo Volterio (1856–1941) 160-osios gimimo metinės gegužės 5 dieną buvo paminėtos Kaune, šio miesto rotušėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Pasak atidarymo metu kalbėjusių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) atstovų, ši konferencija yra graži ir tinkama įžanga į bibliotekos 100 metų sukakčiai skirtų renginių maratoną, prasidedantį 2017 metais.

Kaunas pasirinktas neatsitiktinai – prof. E. Volteris buvo vienas iš Kauno miesto muziejaus direktorių. Jis – vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas; VDU) steigimo iniciatorių, šio universiteto profesorius.

Prof. E. Volterio renesansiškas akiratis, jo aktyvi veikla bibliografijos, archeologijos, slavų ir baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, lituanistikos, mokslo populiarinimo srityse, nusidriekusi per keletą šalių – Latviją, Rusiją ir Lietuvą, atsispindėjo ir konferencijos dalyvių pranešimuose. Pirmasis pranešimą skaitęs LNB generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, apžvelgęs šešis E. Volterio gyvenimo dešimtmečius, pažymėjo, jog profesoriui buvo lemta tapti vienu iš lietuviško gyvenimo pirmeivių. Šalia kitų nuopelnų E. Volteris buvo pirmasis Vilniaus viešosios bibliotekos, vėliau – Kauno Centralinio valstybės knygyno (bibliotekos) vedėjas, Aukštųjų kursų Humanitarinio skyriaus vedėjas ir Lietuvos universiteto (VDU) Archeologijos katedros vedėjas.

Rusijos mokslų akademijos bibliotekos Sankt Peterburge darbuotojos Elenos Čiliajevos ir Sankt Peterburgo valstybinio universiteto doc. dr. Aleksejaus Andronovo pranešimai buvo skirti profesoriaus darbui Rusijos mokslo akademijos bibliotekoje formuojant slavų ir lietuvių–latvių fondą, šio miesto fonduose saugomai jo sukauptai gausiai archyvinei medžiagai.

Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Aurelijus Gieda kalbėjo apie prof. E. Volterio ir jo žmonos svetingus namus Peterburge. Juose prieglobstį rado ne vienas tame mieste studijavęs lietuvis studentas, tarp jų ir poetas Pranas Vaičaitis, Julija Pranaitytė, Kazimieras Būga ir Augustinas Voldemaras. Dr. Austė Nakienė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto aptarė prof. E. Volterio 1908–1909 metais sukauptą lietuvių liaudies muzikos įrašų kolekciją. Lietuvių kalbos instituto prof. Danguolė Mikulėnienė aktualizavo E. Volterio, medžiagos apie lietuvių tarmes iniciatoriaus ir rinkėjo, vaidmenį bei jo įtaką kitiems to meto kalbininkams. Jos įžvalgas, tik jau latviškame kontekste papildė viešnia iš Latvijos universiteto prof. dr. Lidija Leikuma, perskaitydama pranešimą „Eduardas Volteris ir seniausieji latgaliečių tekstai“.

Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė pristatė vieną iš aktyviausiai Lietuvoje veikusių organizacijų – Lietuvių–latvių vienybės draugiją, kurios vienas iš steigėjų ir pirmininkų buvo prof. E. Volteris. Robertas Šimkus iš Klaipėdos universiteto iškėlė hipotetinį klausimą – kam labiau priklauso Eduardas Volteris: lietuviams ar latviams. Apie prof. E. Volterio akademinę veiklą kalbėjo dr. Modestas Kuodys iš VDU Kauno istorijos centro.

Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė išryškino profesoriaus indėlį populiarinant mokslą, konkrečiai – jo istorines publikacijas kultūros, literatūros ir meno žurnale „Naujoji Romuva“. Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ darbuotoja Lionė Lapinskienė aptarė Petro Būtėno ir jo mokytojo prof. E. Volterio ryšius, jųdviejų bendradarbiavimo rezultatus. Konferenciją užbaigė LNB darbuotojos dr. Giedrės Milerytės-Japertienės pranešimas „Ir šlovinkime jį!“ Eduardo Volterio jubiliejai“, skirtas profesoriaus pagerbimui lietuvių spaudoje apžvelgti.

Ne iš vieno pranešėjo lūpų nuskambėjo žodžiai, kad ne viskas dar nuveikta tyrinėjant ir viešinant prof. E. Volterio paveldą, išsimėčiusį po visus jo gyventus miestus: Rygą, Maskvą, Sankt Peterburgą, Berlyną, Leipcigą, Vilnių, Tartu, Charkovą. Iki šiol nėra parašyta šio iškilaus ir Lietuvai itin daug nusipelniusio žmogaus biografija. Konferenciją organizavusi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kauno miesto muziejumi ir Vytauto Didžiojo universitetu tikisi, jog šis renginys taps dar vienu impulsu bei įpareigojimu sutelktomis jėgomis tęsti pradėtą prof. E. Volterio darbų tyrinėjimą.

Daugiau konferencijos nuotraukų rasite čia ›.

Nacionalinė biblioteka kviečia aplankyti virtualią parodą „Eduardas Volteris. Gyvenimas dokumentuose“, skirtą mokslininko 160-osioms gimimo metinėms.


Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda „XX a. pradžios Vilniaus vaizdai“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

YouTubeFacebookLinkedInInstagram