Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2024 m. sausio 19 d.

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“

Iki vasario 18 d. kviečiame aplankyti parodą „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie per Holokaustą nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria „Yad Vashem“ institutas. Šiandien Pasaulio tautų teisuolio vardą yra pelnę 924 Lietuvos piliečiai. Dauguma šių žmonių jau yra mirę. Lietuva pagal žydų gelbėtojų skaičių užima antrą vietą (po Olandijos).

Pasak parodos organizatorių, idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Tad šia paroda dėkojama visiems, kurie rizikavo ir stengėsi dėl kitų. Dėkojama ir tiems, kurių nėra „Yad Vashem“ sąrašuose. Kai kuriais atvejais į „Yad Vashem“ išgelbėtieji nesikreipė, tyrime trūko liudijimų, pasimiršo pavardės ar, deja, neišgyveno nei išgelbėtieji, nei gelbėtojai. 

Parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatomi 22 žmonės. Kiekvieno aprašymo viršuje pateikiama trumpa informacija apie tai, kokio amžiaus žmogus tuo metu buvo, kai gelbėjo žydus, kuo tuo metu užsiėmė ir kiek žmonių išgelbėjo. Neretai istorijos ar faktai iš Lietuvos ir Izraelio šaltinių šiek tiek skiriasi. Pagrindinis šaltinis rašant apie žydų gelbėjimą buvo „Yad Vashem“ informacija.

2018 m. vilnietis architektas Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti skirtą projektą – vienodu atminimo ženklu jis žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Informacija, susijusi su šia veikla (kapų vieta, koordinatės, nuotraukos ir trumpos teisuolių ar gelbėjimo istorijos), yra keliama į puslapį www.teisuoliuatminimas.lt. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai yra parinkti iš tų 329, kurių kapavietės T. Budziui jau pavyko surasti ir paženklinti.

Tačiau, pasak T. Budzio, viskas prasidėjo dar anksčiau, idėja kilo 2017 m., kai viešojoje erdvėje skambėjo, kad visi lietuviai – žydšaudžiai, o valdžios žmonės nieko nedarė. „Man jau tiek metų, kad aš esu užaugęs su valdžios pažadu „daryti viską“, matydamas, kaip niekas nieko nedaro. Netyčia į rankas pakliuvo kalendorius su Pasaulio tautų teisuolių sąrašu, ten perskaičiau, kad garsus gydytojas Petras Baublys irgi yra Pasaulio teisuolis. Palaidotas Vilniaus kareivių kapinėse. Toks pyktis paėmė – guli žmogus ir niekas nieko nežino“, – parodos atidaryme kalbėjo T. Budzys.

Tardamasis su giminaičiais, architektas suderino, koks simbolis bus naudojamas, ir pagamino maždaug 76 milimetrų skersmens žalvarinį ženklą, papuoštą dviem susikibusiomis rankomis, simbolizuojančiomis pagalbą, taip pat raidėmis A. A. (amžinąjį atilsį) ir užrašais lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis, informuojančiais apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį. Giminėms ir palikuonims leidus, tokie medaliai pritvirtinti prie Pasaulio tautų teisuolių antkapių.

„Taip ir prasidėjo. Ir mes galime didžiuotis, kad tie žmonės gelbėjo ne tik žydus. Jie gelbėjo žmogiškumą. Simne aš radau žmogų, kuris per karą vienu metu nuo nacių slėpė žydus, lenkų karininką ir rusų partizaną. Lietuvoje žydus gelbėjo valstiečiai ir prezidentas (Kazys Grinius), studentai ir senoliai, įvairiausių profesijų ir tikėjimų žmonės. Juos vienijo tai, kad šie žmonės tamsiausiais laikais nenusižengė žmogiškumui,“ – sakė architektas. 

Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė pabrėžė, kad Lietuvos žydų istorija nėra kažkokia atskira istorija. „Jau seniai pripažinta, kad tai yra Lietuvos istorijos dalis. Ir žydų nelaimės Lietuvos istorijos sąmonėje nėra atskirtos nuo visos visuomenės bėdų. Ši svarbi paroda suteikia žinių, kurių dar labai trūksta, ir padeda susidoroti su skausminga Holokausto patirtimi. Tokia paroda turi būti nuolat pildoma ir rodoma“, – sakė L. Lempertienė ir dėkojo T. Budziui už šią reikšmingą iniciatyvą.

Be to, dr. L. Lempertienė priminė, kad prieš metus valstybės atmintinių datų kalendoriuje atsirado ir buvo pirmą kartą paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena (kovo 15 d.) Šiais metais vyriausybės kvietimu Nacionalinė biblioteka įsijungia į šios dienos ir, plačiau, gelbėtojų minėjimo programą. Pirmu etapu ir tapo paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais", pristatanti architekto T. Budzio idėją – paženklinti gelbėtojų kapus specialiu jo dizaino ženklu.

Parodos atidaryme Judaikos tyrimo centro vadovė perskaitė išgelbėtos telšiškės Jocheved Holer-Varėjes atsiminimų fragmentą, kuriame rašoma apie jų gelbėtoją: „Šis paprastas ir geras žmogus galvojo, kad jo pareiga – padėti persekiojamiems Dievo kūriniams, ypač tokiems jauniems, niekuo nenusikaltusiems, kuriuos ištiko bėda. Jis nelaukė atpildo, tik kilniaširdiškai ištiesė pagalbos ranką“.

Paroda parengta bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Parodą Nacionalinės bibliotekos lankytojai iki vasario 18 d. gali apžiūrėti bibliotekos darbo laiku V a. atrijuje.