Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 4-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje apie savo gerus darbus pasakoja kraštotyrininkė, knygų autorė ir sudarytoja, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos savanorė Giedrė Mičiūnienė ir menininkas, menotyrininkas, rašytojas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas Kęstutis Šapoka.

Įvykis. Nuo 2001 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos balandžio 23–29 d. skelbiama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kasmet suburia bibliotekininkų bendruomenę, kviečia bibliotekas pristatyti savo veiklas ir iniciatyvas visuomenei, kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir prestižą, aptarti kitas bendruomenei svarbias temas. Šiemet Bibliotekų savaitės tema – „Europos šeimoje“, pasirinkta minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, akcentuojant Lietuvos bibliotekų veiklą platesniame kultūriniame, informaciniame ir kūrybiniame kontekste, glaudų tarpinstitucinį ir šalių bendradarbiavimą. Iškilmingame savaitės atidaryme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Kultūros ministras Simonas Kairys apdovanojo 2023 metų geriausius bibliotekininkus. Pasakoja Vaidenė Grybauskaitė.

Tema: viskas apie stalo žaidimus. Kada ir kodėl žmonija ėmė žaisti stalo žaidimus, kokią naudą jie duoda, kokie žaidimai buvo populiarūs pasaulyje ir Lietuvoje anksčiau, o kokie domina šių dienų žmones, kokie stalo žaidimai kuriami Lietuvoje, kas juos kuria ir koks yra ar galėtų būti bibliotekų indėlis šioje srityje? Straipsnyje žaidimų dizaineris Dmitrijus Babičius toliau pasakoja lietuviškų stalo žaidimų istoriją nuo Nepriklausomybės pradžios iki šių dienų. XXI a. 2 dešimtmetis stalo žaidimams buvo labai palankus: suklestėjo autoriniai žaidimai, jais susidomėjo didesnės šalies leidyklos, stalo žaidimų kūrimą ėmė skatinti ir renginiai bei apdovanojimai.

Tyrimai. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdo neformalųjį švietimą pagal įvairias savišvietos ir kvalifikacijos tobulinimo, papildomų kompetencijų įgijimo programas. Tai yra kryptinga ir planuojama veikla. Nacionalinėje bibliotekoje nuolat daugėja edukacinių renginių ir jų procentinė dalis siekia vidutiniškai apie pusę visų renginių (2020–2023 m.). Juos apžvelgia Jolanta Kanapickaitė.

Šiandien aktualu. Lietuvoje vaikams ir jaunimui kasmet išleidžiama apie 600 pavadinimų knygų, iš jų apie 150 – nauji lietuvių autorių kūriniai. Kęstutis Urba aptaria įdomiausias, išskirtines, vertingiausias pastaraisiais metais išleistas knygas vaikams ir paaugliams, išskiria naujausių lietuvių vaikų literatūros knygų tendencijas: dabartinę vaikų literatūrą kuria jaunoji karta, suklestėjo pažintinės knygos, autoriai pasitelkia praeities, istorines temas.

Tyrėjui įdomu. Aprašant rankraščius svarbi gali būti kiekviena detalė: tiksliai transkribuota pavardė, vietovardis, teisingai išversti matų vienetai ir... pinigai. Pinigų pavadinimas ar apibūdinimas gali padėti datuoti knygą ar šaltinį, patikslinti kai kurias detales, todėl svarbu aprašant šaltinius vartoti teisingus pinigų pavadinimų vertimus. Šia tema naudingos informacijos pateikia Vytautas Smilgevičius.

Žmogus ir laikas. Kęstutis Šapoka kviečia pažinti dailininką Henriką Čerapą ir jo kūrybą. Menininkas debiutavo parodose XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip absoliučią spalvinę klausą turintis tapytojas, tapantis ne grynomis ir (ar) ryškiomis spalvomis, o išimtinai „(pilkšvais) pustoniais“. Jo tapyba laipsniškai pilkėjo, tamsėjo ir abstraktėjo. Tačiau tai ne šiaip užgaida, o natūrali asmenybinė projekcija ir egzistencinė pozicija.

Geroji patirtis. Bibliotekų erdvė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje veikia jau 12 metų – nuo 2013-ųjų. Čia mugės lankytojai gali ne tik rasti jaukią vietą pailsėti, paskaityti knygą ar išgerti kavos, bet ir įsitraukti į kūrybines dirbtuves, žaidimus ir kitus dar niekur nematytus užsiėmimus, kuriuos pristato ir organizuoja Lietuvos bibliotekos. Šioje erdvėje tarsi atkartojama šiandieninės bibliotekos struktūra ir idėja – būti atvirai, dinamiškai, interaktyviai, draugiškai visiems. Bibliotekų erdvės veiklas apžvelgia Jolita Steponaitienė.

Užsienyje. 2024 m. kovo 15 d. Veronos universitete (Italija) įvyko pirmoji biblioterapijai skirta mokslinė-praktinė konferencija „Biblioterapija bibliotekose ir mokyklose“. Joje apsilankiusi ir pranešimą skaičiusi Daiva Janavičienė apžvelgia konferencijos pranešimų temas, pasakoja apie dėmesį biblioterapijai Italijoje.

Ką skaityti. Norisi paskaityti, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką – dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis. Šįkart dėmesio vertus leidinius rekomenduoja Edita Čibinskaitė (skaitome_kartu).

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Siūlome naujieną – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti metinę PDF varianto prenumeratą.

Žurnalą taip pat galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius), internetu adresu melc.lnb.lt/lt/ (spausdintinį arba PDF formatu) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Kviečiame naujausią „Tarp knygų“ numerį vieną mėnesį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

2024 m. Veronos savivaldybės bibliotekos muziejuje eksponuota paroda, skirta italų kalbos formavimosi istorijai. Joje lankytojai kviečiami apžiūrėti penkis foliantus iš bibliotekos dokumentinio paveldo kolekcijų – dėl ekspozicinės spintos veidrodinių atspindžių erdvė išsiplečia ir eksponatų atrodo gerokai daugiau. Nuotr. Daivos Janavičienės