2024 m. birželio 19 d.

Parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymas

Birželio 26 d., trečiadienį, 17.00 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ atidarymą III a. atrijuje. Parodoje, simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.

„Išblokštieji“ – tai dar vienas terminas šalia „išeivių“, „dipukų“, „išvietintų“, kuriuo save apibūdindavo ar vėliau buvo įvardijami Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos pasitraukę žmonės. Pasitraukimas jiems reiškė esminį gyvenimo lūžį. Parodoje išblokštųjų patirtis liudija įvairiausi eksponatai: nuo traukinio bilieto iki plaučių rentgeno nuotraukų, nuo dainų sąsiuvinio iki laivuose išleistų laikraščių.

Giliau įsijausti į išblokštųjų patirtis padės specialiai šiai parodai sukurti menininkių Linos Šlipavičiūtės ir Margaritos Valionytės darbai. L. Šlipavičiūtės gatvės meno stilistika sukurta neofreska parodoje „Išblokštieji“ pasitelkiama siekiant uždaroje erdvėje perteikti DP stovyklų atmosferą. Trafaretine technika sukurtą kompoziciją įkvėpė fotografija iš 1947 m. Hamburge išleisto albumo „DP Baltic Camp at Seedorf, 1946–1947“ („Baltijos šalių DP stovykla Zėdorfe 1946–1947 m.“), sudaryto žurnalistės, fotografės Salomėjos Narkeliūnaitės.

Parodą „Išblokštieji“ papildantys trys menininkės M. Valionytės animaciniai filmai pasakoja apie asmenų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusių iš Lietuvos ir įgavusių išvietintų asmenų (angl. Displaced Person) statusą, išgyvenimus. Kūriniai paremti trijų JAV lietuvių – Irenos Arnauskaitės-Grigaitienės, Juozo Gailos ir Juozo Kapačinsko – atsiminimais, išsaugotomis nuotraukomis.

Parodos metu bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai Lietuvos moksleiviams, taip pat lietuvių ir ukrainiečių diasporų atstovams, siekiant reflektuoti jų migracijos patirtis.

Atidarant parodą skambės parodos idėjos autorių ir kūrėjų mintys, dainų autoriaus ir atlikėjo, autentiško muzikos stiliaus – dzūkodelikos – kūrėjo Roko Kašėtos muzika.

Nacionalinės bibliotekos lankytojai parodą Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) galės aplankyti iki rugsėjo 2 d.

*

Parodą parengė Valda Budreckaitė, dr. Dalia Cidzikaitė, Asta Miltenytė, Silvija Stankevičiūtė, dr. Ilona Strumickienė.

Parodos architektūra – Algirdas Jakas.

Grafinis dizainas – Emilija Dobrovolskienė, Jokūbas Zovė.

Koordinatorė – Milda Dainovskytė.

Už pagalbą rengiant parodą dėkojame Onai Bartusevičienei, Irenai Arnauskaitei-Grigaitienei, Linai Grigaitis, Dailei McCann, Nidai Gaila (Gailaitei), Juozui Vytautui Kapačinskui, JAV lietuvių laikraščiui „Draugas“, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui, Tauragės krašto muziejui „Santaka“, Trakų istorijos muziejui, Venclovų namams-muziejui.

Parodos organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Partneris – Lituanistikos tyrimo centras, JAV.

Paroda parengta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Aštuoni dešimtmečiai po 1944 m.: tada ir dabar“. Projekto vadovė dr. Jolanta Budriūnienė.