2024 m. rugpjūčio 30 d.

Politika, kolegos ir dienoraščiai Vytauto Plečkaičio knygos pristatyme

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje rugpjūčio 29 d. pristatyta Kovo 11 Akto signataro Vytauto Plečkaičio knyga „Nebaigtas signataro dienoraštis, 1992–2001. Politikos ir diplomatijos užkulisiuose“. Knygą išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Renginyje dalyvavo ir kartu su autoriumi knygą pristatė Kovo 11-osios Akto signataras Mečys Laurinkus, prof. Arvydas Pacevičius, Nacionalinio muziejaus istorikas dr. Vytautas Jogėla. Renginį moderavo prof. Antanas Kulakauskas.

„Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo, atėjusiems į knygos pristatymą. Nemaniau, kad tiek daug jūsų susirinks vasaros pabaigoje per tokį karštį“, – renginio  pradžioje kalbėjo V. Plečkaitis.

Tarp gausiai susirinkusių renginio dalyvių buvo Kovo 11 Akto signatarai Česlovas Juršėnas, Vytenis Andriukaitis, Česlovas Okinčicas, Egidijus Bičkauskas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Seimo narys Gintautas Paluckas, kiti.

Renginio moderatorius prof. A. Kulakauskas pastebėjo, kad šiais laikais nedaug dienoraščių išleidžiama. „Tiesą sakant, jų visada nedaug buvo rašoma. Iš to laikmečio, sovietmečio pabaigos, Nepriklausomybės atkūrimo daugiau yra poetų, literatų atsiminimų, bet politiką ir jos užkulisius liudijančių nėra daug“, – sakė prof. A. Kulakauskas.

Vytautas Plečkaitis į politiką atėjo labai anksti – dar mokydamasis Kalvarijos vidurinėje mokykloje platino antisovietinius atsišaukimus, todėl 1966 m. buvo suimtas KGB, iš mokyklos pašalintas. 1968–72 m. jis studijavo Vilniaus universitete Istorijos fakultete, iš kurio taip pat pašalintas už antisovietinę veiklą. Prieš keletą metų V. Plečkaitis išleido pirmąjį dienoraštį „Mums reikėjo laisvės“, apėmusį 1988–1991 metus, nauja knyga jį pratęsė. Skaitytojams pateikiami faktai, pastebėjimai, pamąstymai apie pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus, politikos ir diplomatijos užkulisius, tuo metu aktyviai politiniame lauke veikusias asmenybes.    

Renginyje kalbėjęs Kovo 11 Akto signataras Mečys Laurinkus pastebėjo, kad objektyvius prisiminimus nėra lengva parašyti, ir priminė prancūzų rašytojo Žano Žako Ruso „Išpažintį“, taip pat politiko Romualdo Ozolo dienoraštį. „Vytautas yra bičiulis, signataras, kolega politikoje ir gabus pasakotojas, talentingai valdantis plunksną, parašęs ne vieną knygą. Šioje jo knygoje radau kitokį požiūrį į Borisą Jelciną, įdomiai nušviestas laikotarpis, kai minima Lietuvos komunistų partija. Apie Latvijos komunistų partiją buvo įdomu skaityti. Ir apie išankstinius rinkimus, jų vertinimą. Aš, pamenu, buvau prieš jų rengimą ir turėjau argumentų“, – pasakojo M. Laurinkus.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla palygino dienoraštį su išpažintimi. Pasak istoriko, ji skiriasi nuo momentinės išpažinties tuo, kad išlieka ilgam, o tokią išpažintį atlieka tik išskirtiniai tautos atstovai. „Tai puikus šaltinis mūsų istorijai, tokie darbai yra amžini, nes jų vertė laikui bėgant nuolat kyla“, – kalbėjo dr. V. Jogėla. Nors pagrindinė knygos tema yra politiniai įvykiai, sakė istorikas, tačiau autorius rašo ir apie artimuosius. Šią knygą autorius skyrė žmonai Nijolei, ji dalyvavo ir šiame renginyje.

Knygos istorikas ir knygotyrininkas prof. Arvydas Pacevičius, sveikindamas autorių pastebėjo, kad lyginant su kitais diplomatų, signatarų seniau parašytais dienoraščiais šis, akivaizdu, yra kitoks. „Vytautas mėgina praplėsti pateikiamą, situaciją, ją paaiškinti. Dienoraštyje rašoma vienaip, tačiau kartu pateikiamos citatos iš „Lietuvos ryto“ arba jų ištraukos, paaiškinančios dienos kroniką, pateikiamas ir šių dienų vertinimas. Knyga skirta ne vien signatarų kartos auditorijai, bet ir studentams, moksleiviams. Jiems ji bus naudinga, nes tų laikų jauna karta neatsimena“, – kalbėjo prof. A. Pacevičius. Jis priminė, kad dienoraščiai priskirtini egodokumentikai: „Tai tokie tekstai, kuriuose ego sąmoningai ar atsitiktinai atskleidžia arba paslepia save“.

Politika, kolegos ir dienoraščiai Vytauto Plečkaičio knygos pristatyme buvo pagrindinės temos. Susirinkusieji klausėsi įdomių Č. Juršėno, Č. Okinčico, A. Valionio samprotavimų apie knygą ir autorių, prisiminimų iš praeities, kai dirbo Aukščiausioje Taryboje.

Apibendrindamas diskusiją prof. A. Kulakauskas sakė, kad V. Plečkaičio dienoraščiai pirmiausiai yra istorinis šaltinis, o kada nors jį galima bus palyginti su rankraščiu.   

 „Rašiau taip, kaip mokėjau. Neskaitydamas literatūrologų apibrėžimų kas yra dienoraštis, koks jis turi būti. Kas parašyta, tas ir yra parašyta. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, tegu skaito ir tegu vertina,“ – renginio pabaigoje kalbėjo V. Plečkaitis.

Vytautas Plečkaitis yra parašęs knygas „Šveicarija, kurios nepažįstame“ (2013), „Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ (2015), „Mums reikėjo laisvės“ (2020), „Gintautas Vincas Iešmantas“ (2021), parengęs dokumentų rinkinį „Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917–1994“ (su Janu Widackiu, 1998). 

Arūno Sartanavičiaus nuotraukos. Kovo 11 Akto signataro Vytauto Plečkaičio knygos „Nebaigtas signataro dienoraštis, 1992–2001. Politikos ir diplomatijos užkulisiuose“ pristatymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.