2024 m. rugsėjo 24 d.

Ekspozicija „Vilties Prezidentas Stasys Lozoraitis“

„Vasario 14-ąją mes galime padaryti posūkį ir aš Jūsų prašau pagelbėti man tą posūkį padaryti“

Nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. ekspoziciją „Vilties Prezidentas Stasys Lozoraitis“ papildė interaktyvi ekspozicijos dalis – „Diplomatų Lozoraičių metinių minėjimo vizualiniai konceptai“, kviečianti lankytojus praplėsti savo žinias apie diplomatų Lozoraičių šeimos nuveiktus darbus Lietuvai bei virtualiai pabūti Lozoraičių šeimos narių darbo kabinete, Romoje. Tai išskirtinė proga iš arti ir interaktyviai prisiliesti prie Lietuvos diplomatijos istorijos.

Nors ši ekspozicijos dalis buvo rengiama jaunimui, moksleiviams (5–11 klasių), besidomintiems pasaulio šalių diplomatija ir Lietuvos diplomatijos istorija, ne mažiau aktuali ir patraukli ir kitiems jos lankytojams. Vaizdinė medžiaga papildyta Centrinio valstybės archyvo suteikta archyvine medžiaga, panaudojant įvairius konkrečius vizualius diplomatų Lozoraičių šeimos gyvenimo ir veiklos liudijimus. Lankytojai liečiamuosiuose ekranuose kviečiami pamatyti interaktyvias edukacines skaidres, atrinktą istorinę medžiagą, pasakojančią apie diplomatų Lozoraičių veiklos etapus – ypatingą dėmesį skiriant Vilties prezidento Stasio Lozoraičio jaunesniojo rinkiminei kampanijai. Įgytas žinias lankytojai gali patobulinti interaktyvioje viktorinoje. Virtualiosios realybės akiniuose lankytojai kviečiami išvysti VR animacinį klipą (žiūrovo akimis) iki 240 sek. su garsu ir garso efektais ir 3D modeliuotą aplinką – diplomatų Lozoraičių šeimos darbo kabinetą. VR akiniai leidžia patirti ir pasinerti į virtualiosios realybės atmosferą, apsilankyti diplomatų darbo kabinete, pamatyti realius toje erdvėje esančius artefaktus.

1993 m. vykusiuose pirmuosiuose nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos tiesioginiuose Prezidento rinkimuose dalyvavo žymus visuomenės veikėjas ir diplomatas Stasys Lozoraitis jaunesnysis. Tuo metu jis gyveno Vašingtone, kur ėjo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigas.

Keturiasdešimt metų dėl Lietuvos nepriklausomybės iš užsienio dirbęs S. Lozoraitis savo kandidatūrą į Prezidento postą iškėlė pats. Nepriklausomą kandidatą rėmė visos Lietuvos politinės jėgos, išskyrus tuo metu šalį valdžiusią Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), kurios atstovas Algirdas Brazauskas buvo S. Lozoraičio oponentas rinkimuose. Toks palaikymas buvo itin svarbus S. Lozoraičiui, siekiančiam sustabdyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir LDDP konfrontaciją ir sutaikyti tautą Lietuvos ekonominio atsigavimo labui.

S. Lozoraičio rinkimų kampanija, kuriai vadovavo Valdas Adamkus, prasidėjo 1993 m. sausio 23 d. ir truko vos tris savaites. Tai buvo itin trumpas laikas 50 metų Lietuvoje negyvenusiam kandidatui įgyti daugumos rinkėjų pasitikėjimą. Kampaniją apsunkino ir tai, kad S. Lozoraičio oponentas A. Brazauskas buvo puikiai pažįstamas rinkėjams. Nepaisant to, vos per tris savaites S. Lozoraičio populiarumas fenomenaliai išaugo nuo penkių iki keturiasdešimt procentų. Per šį laiką S. Lozoraitis stengėsi susitikti su kuo daugiau rinkėjų. Jis kalbėjo itin įtaigiai, su visais elgėsi kaip lygus su lygiu, į klausimus atsakydavo su pagarbiu šeimyniškumu, turėjo laisvo žmogaus charizmą ir kalbėjimo manierą, taigi žmonėms kėlė pasitikėjimą.

S. Lozoraitis ypač džiaugėsi turėdamas galimybę per kampaniją būti gimtojoje Lietuvoje, nors tuo metu šalis atrodė vargingai, o pačiam ambasadoriui situacija atrodė itin dramatiška. Šalyje vyravo didelis nusikalstamumas, žmones kamavo ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir smukusi moralė. Rinkėjams labiau rūpėjo šiandien patiriami rūpesčiai ir kasdienio gyvenimo problemos, kurias spręsti žadėjo A. Brazauskas, nei numatomi sunkumai ir Lietuvos ateities bei naujos visuomenės vizija, apie kurią kalbėjo vizionierius ir idealistas S. Lozoraitis.

Nors populiarumas sparčiai augo, S. Lozoraitis rinkimų nelaimėjo. 1993 m. vasario 14-ąją, rinkimų dieną, jo idėjas palaikė 38,1 proc. balsuotojų. Daugiausia palaikymo kandidatas sulaukė iš užsienio lietuvių ir Kauno rajono rinkėjų, kur surinko daugiau nei penkiasdešimt procentų balsų. Po rinkimų S. Lozoraitis tęsė darbus Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau pradėjo eiti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Italijoje pareigas.

Rėmėjai S. Lozoraitį vadino Vilties Prezidentu, nes jis suteikė lietuviams susitaikymo, kelio į kitokią, laisvą ir modernią Lietuvą viltį. Dalyvaudamas pirmuosiuose atkurtos Lietuvos Prezidento rinkimuose prisidėjo prie Lietuvos politinės kultūros formavimo – paskleidė Vakarų politinės kultūros dvasią, demokratijos, laisvės ir laisvo žodžio idėjas rinkimuose. Ilgainiui Lietuvos Prezidento institucija tapo tokia, kokią 1993 m. įsivaizdavo S. Lozoraitis, – kelrodė, nurodant visos šalies kryptį, o Prezidentas – nepriklausomybės, konstitucijos ir demokratijos institucijų ir teisių sargas. Viešajame diskurse šiandien vis dar kyla klausimas: „Kokia šiandien būtų Lietuva, šiuos rinkimus laimėjus Stasiui Lozoraičiui?“

Ekspozicijoje pateikti leidiniai iš Nacionalinės bibliotekos fondų, įskaitant ir Lozoraičių šeimos bibliotekos kolekciją.

Ekspozicija „Vilties Prezidentas Stasys Lozoraitis“ yra Valstybingumo erdvėje rengiamos ekspozicijų serijos, skirtos diplomatų Lozoraičių metams paminėti, trečia dalis.

Nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) lankytojus pasitinkanti interaktyvi ekspozicijos dalis – „Diplomatų Lozoraičių metinių minėjimo vizualiniai konceptai“ – finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.

Nacionalinės bibliotekos lankytojai ekspoziciją gali apžiūrėti rugpjūčio 1 d. – spalio 30 d. bibliotekos darbo laiku.

Organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Projekto komanda: Julija Skerniškytė, Birutė Vaitkutė, dr. Ilona Strumickienė, dr. Jolanta Budriūnienė, Irma Leščinskaitė, Rūta Juzėnienė, Emilija Dirsytė, Algirdas Jakas, Brigita Bukialytė, Jokūbas Zovė, Milda Dainovskytė

Projekto konsultantas – diplomatas Vytautas Žalys

Partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos nacionalinis muziejus Signatarų namai
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
Vilniaus dailės akademija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Interaktyvios dalies gamyba – MB „Tikras vaizdas“, MB „HoPro“