Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’s (1844 10 15–1900 08 25) knygų ekspozicija.
Friedrichas Nietzsche – vokiečių klasikinės filologijos specialistas, mąstytojas, filosofas, rašytojas, kompozitorius, poetas. Gimė Rėkene, netoli Leipcigo, protestantų pastoriaus šeimoje. 1858–1864 m. mokėsi garsioje Landesschule Pforta gimnazijoje, kur studijavo antikos tekstus, bandė rašyti, troško tapti muzikantu.
Baigęs gimnaziją 1864-aisiais būsimasis filosofas įstojo į Bonos universitetą, kur studijavo teologiją, klasikinę filologiją, istoriją, filosofiją. Tačiau po metų paliko Boną ir išvyko į Leipcigo universitetą tęsti mokslų. Iškart po studijų baigimo 1869 m. F. Nietzsche buvo pakviestas dirbti profesoriumi Bazelio universitete ir beveik 10 metų dėstė klasikinę filologiją. 1879 m. dėl sveikatos profesūros atsisakė. Nuo to laiko, ieškodamas vietų, kurių klimatas teigiamai veiktų jo migreną ir skrandžio skausmus, apvažiavo Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir Šveicariją. Būdamas 45 metų susirgo psichine liga, dėl kurios nebegalėjo dirbti ir dėl kurios jam buvo reikalinga globa. Savo gyvenimo pabaigą jis praleido globojamas iš pradžių savo motinos, vėliau – sesers. F. Nietzsche niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Mirė 1900 m. Veimare, būdamas 55 metų amžiaus.
F. Nietzsche’s kūriniai, parašyti įtaigia esė, aforizmų, parabolių forma, pakiliu romantiniu stiliumi, yra įvairiai interpretuojami, jie padarė didelį poveikį XX a. Vakarų Europos dvasiniam gyvenimui. Kai kuriomis F. Nietzsche’s idėjomis pasinaudojo vokiškojo fašizmo ideologai. Literatūros tyrinėjimams reikšmingiausias ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu parašytas veikalas „Tragedijos gimimas, arba Helenizmas ir pesimizmas“ (Die Geburt der Tragödie, Oder: Griechentum und Pessimismus, 1872, lietuvių kalba – 1997) nagrinėja meną ir meninę kūrybą. Veikaluose „Žmogiška, pernelyg žmogiška“ “ (Menschliches, Allzumenschliches, 1878, lietuvių kalba – 2008, 2013), „Linksmasis mokslas“ (Die fröhliche Wissenschaft, 1882, lietuvių kalba – 1995) nagrinėjo meno ir mokslo santykį, pasaulio pažinimo ir interpretacijos, vertybių klausimus. Veikaluose „Štai taip Zaratustra kalbėjo: knyga visiems ir niekam“ (Also sprach Zarathustra: Ein Buch für Alle und Keinen 1883–1885, lietuvių kalba – 1938, 2002, 2006, 2008, 2011, 2013, 2014, 2022), „Anapus gėrio ir blogio: Ateities filosofijos preliudija“ (Jenseits von Gut und Böse: Vorspiel einer Philosophie der Zukunft, 1886, lietuvių kalba – 2020), „Apie moralės genealogiją: Poleminis veikalas“ (Zur Genealogie der Moral: Eine Streitschrift, 1887, lietuvių kalba – 1996) nagrinėjo valios siekti galios principą, moralės, kūrybos klausimus.
Kiti svarbūs veikalai: „Nesavalaikiai apmąstymai“ (Unzeitgemässe Betrachtungen. 1873–1876, lietuvių kalba – 1996, išleista dalis pavadinimu „Apie istorijos žalą ir naudingumą“ / Vom Nutzen und Nachteil der Historie für das Leben), „Ryto žara: mintys apie moralės prietarus“ (Morgenröte: Gedanken über die moralischen Vorurteile, 1881, lietuvių kalba – 2005), „Stabų saulėlydis, arba Kaip filosofuojama kūju“ (Götzen-Dämmerung, oder Wie man mit dem Hammer philosophiert, 1888, lietuvių kalba – 2000, 2012), „Antikristas: krikščionybės prakeiksmas“ (Der Antichrist: Fluch auf das Christentum, parašyta 1888, išleista – 1895, lietuvių kalba – 2009), „Ecce Homo: Kaip tampama tuo, kas esi“ (Ecce Homo: Wie man wird, was man ist, parašyta 1888, išleista – 1908, lietuvių kalba – 2007).
1991 m. lietuvių kalba išleisti F. Nietzsche’s „Rinktiniai raštai“, kuriuose spausdinami patys reikšmingiausi paskutinio jo kūrybos periodo veikalai – „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, „Anapus gėrio ir blogio“ ir „Stabų saulėlydis“.
Su F. Nietzsche’i skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).
Literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašas čia.
Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.