2024 m. gruodžio 4 d.

Septynios įdomiausios knygos Kalėdoms

Geriausia Kalėdų dovana mėgstantiems skaityti visuomet bus knyga. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka besidominčius istorija, mokslu, kultūra kviečia išsirinkti įdomiausią knygą, kuri, sutinkant gražiausias metų šventes, pradžiugins, o gal ir nustebins artimą žmogų.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Kalėdoms rekomenduoja septynias šiais metais skaitytojų įvertintas knygas.

Matthew Gabriele ir David M. Perry, „Šviesieji amžiai“. Nauja viduramžių istorija, kurioje, be mitų ir stereotipų, aprašomi tūkstantmečio įvykiai nuo penktojo amžiaus Romos žlugimo iki keturioliktojo pabaigos. Autoriai atskleidžia šviesiąją viduramžių pusę ir bando išvaikyti vis dar mus persekiojančias piktąsias viduramžių studijų dvasias.

Orlando Figes, „Natašos šokis“. Šių metų portalo „15 min“ knygų rinkimuose pripažinta geriausia verstine negrožine knyga. Kas yra Rusija ir rusai? Daug metų apie tai meluota, tad ši knyga bus atradimas tiems, kurie melais tikėjo, ir tiems, kurie jiems priešinosi. Tarptautinį pripažinimą pelniusios knygos autorius, britų istorikas ir rašytojas O. Figesas, plačiai tyrinėja Rusijos istoriją, gilinasi į XVII–XX a. įvykius per rusų kultūros istoriją, pasitelkdamas meną, grožinę, mokomąją literatūrą, dienoraščius, laiškus, memuarus.

Vygantas Švoba, „Vyšnia džiazo sode“. Muzikos virtuozo, pirmojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros profesoriaus Petro Vyšniausko, biografijos vingiai nuo vaikystės svajonių iki prestižinių pasaulio koncertų salių. Ir vertingiausi Lietuvos menininkų pokalbiai apie džiazo istoriją, jos kūrėjus, kultūros įvykius. Knyga parašyta artima džiazui kalba, tad malonumas ją skaityti – dvigubas.

Alvydas Jokubaitis, „Politinio proto kritika“. Filosofo, politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Alvydo Jokubaičio naujausia knyga taps geriausia dovana intelektualiam skaitytojui, ieškančiam lietuvių filosofų kūrinių, ugdančių požiūrį į politiką ir filosofiją. Klausimas, kas yra politika, – sudėtingesnis, nei atrodo. Atsakyti į jį padės „Politinio proto kritika“, kurią autorius dedikavo vokiečių filosofijos pradininkui Immanueliui Kantui, ir kurioje rėmėsi filosofo ir jį interpretavusios XX a. JAV filosofės, politologės Hannah Arendt idėjomis.

Oleksandr Tereščenko, „Gyvenimas po 16.30. Po septynerių metų“. Knyga apie drąsą ir baimę, sugebėjimą įveikti blogiausias nuojautas, aktyviai gyventi po sunkių sužeidimų kare, nuskristi į Vašingtoną ir dalyvauti negalią turinčių JAV jūrų pėstininkų maratone. Apie visa tai pasakoja knygos autorius, 2014 metų vasarą savanoriu įstojęs į Ukrainos kariuomenę, sprogus granatai netekęs dešiniosios rankos ir kairiosios rankos plaštakos, gavęs sunkią akies traumą. Saviironija ir sveikas humoro jausmas skaitytojams suteiks smagių akimirkų, nes ko labiausiai nenorėjo autorius, tai išspausti gailesčio ašarų. Svajonės ir beprotiški troškimai išsipildo, kai sugebi be rankų parašyti knygą, įkvepiančią aistros gyventi, ir tuos, kurie turi rankas, bet kartais pristinga motyvacijos.

Neringa Klumbytė, „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“. Knygos autorė antropologė, Majamio universiteto (JAV, Ohajus) profesorė Neringa Klumbytė, skaitytoją sugrąžina į Lietuvą, kurioje žmonės turėjo juoktis tik tuomet ir tik iš to, ką numatė Komunistų partija. Satyros ir humoro žurnalo „Šluota“ politinė istorija atskleidžia daugybę sudėtingų, rimtų, o kartais iki ašarų juokingų sovietmečio gyvenimo faktų, kurie šiandien dažnai vadinami anekdotais. Nes, kaip rašo autorė, „Šluotos“ skaitytojai dažnai juokdavosi iš sovietinės valdžios, o ne kartu su ja.

Edvardas Čapskis, „Sibiriečio atsiminimai“. Aristokrato, dvarininko, 1863–1864 metų sukilimo dalyvio, išgyvenusio Sibiro katorgą, grafo Edvardo Huteno-Čapskio (1819–1888), atsiminimai – vertingas liudijimas apie devynioliktojo amžiaus Lietuvos istoriją, sudėtingus žmonių likimus po 1863 m. sukilimo. Sugrįžusio iš Sibiro autoriaus pasakojimai sukels stipriausių emocijų skaitytojui, norinčiam visapusiškai pažinti to meto visuomenę, gyvenimą Lietuvoje, apie kurį pastaraisiais dešimtmečiais nedaug rašoma ir dar mažiau kalbama.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro informacija

2024-12-03