Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2024 m. gruodžio 23 d.

Juozas Gruodis – lietuvių nacionalinio kompozicijos stiliaus kūrėjas

Šiais metais minint 140-ąsias kompozitoriaus, pedagogo Juozo Gruodžio gimimo metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia apžvelgti šiai tradicijai skirtą virtualią parodą portale www.epaveldas.lt

Paroda skirta pristatyti šios ypatingos, tarpukario Lietuvos akademinės muzikos pasaulio asmenybės kūrybos paveldui – vinilinėms ir šelako plokštelėms, natų partitūroms, skaitmenintoms ir saugomoms epaveldas.lt portale. 

Pirmajame parodos skirsnyje – atrinktos vinilinės ir šelako garso plokštelės, datuojamos nuo 1925 iki 1995 m., su įrašytais chorinės, solo, kamerinės instrumentinės, simfoninės muzikos kūriniais – nuo pat lietuvių l. dainų išdailų „Obelėlė“, „Voverėlė“, „Ėsk, karvute“, „Aviža prašė“, „Putins augo“, „Ulijona“ (balsui ir fortepijonui), „Skamba, skamba kanklės“, „Likit sveikos mergužėlės“, „Šiltas gražus rudenėlis“ (chorui) ir kt. rinkinių iki simfoninių-sceninės, instrumentinės muzikos kūrinių įrašų – ,,Simfoninė ir sceninė muzika“ su fragmentais iš baleto ,,Jūratė ir Kastytis“, muzika V. Krėvės dramai „Šarūnas“, simf. poema „Iš Lietuvos praeities“, kameriniai kūriniai – „Sonata smuikui ir fortepijonui“, „Pjesės fortepijonui“ ir kt. 

Antrasis parodos skirsnis dedikuotas kompozitoriaus kūrinių partitūroms. Šiame parodos skirsnyje sudėtos kompozitoriaus chorinės („Mergužėle mano miela“, „Eglele aukštuole“), instrumentinės fortepijono („A la Chopin“, „Armonika“, „Rytiečių šokis“, „Lietuviškas šokis“, „Varpai“), kamerinės muzikos („Jūros daina“,), solo vokalui („Liaudies dainos“ balsui ir fortepijonui, „Keturios dainos“) ir daugiau kūrinių partitūrų. Natų partitūrų leidimo metai vyrauja nuo 1926-ųjų iki 1949-ųjų.

Tai, kas šiandien klasika laikoma J. Gruodžio muzika, to meto visuomenei buvo visiškai naujas ir nepažintas dalykas – savita kūrinių harmonija, akordikos įvairovė, tonacinio mąstymo išradingumas, įvairių senovinių ir naujų dermių naudojimas, vietomis – politonalumo ir atonalumo momentai. Žinoma, ir savitas sutartinių, liaudies dainų interpretavimas.

Idėjine prasme kompozitorius akcentavo muzikos humanistinę, visuotiną pusę – jam rūpėjo turinys, slypintis kūrinyje. Muzika turėjo taurinti žmogaus dvasią. Ji atspindėjo temperamentingą, dramatišką emocijų amplitudę. Glaudus muzikos ryšys su gyvenimu, tikrove J. Gruodžiui buvo savaime suprantamas, ypatingų įrodinėjimų nereikalaujantis dalykas. Jo paties kūrybą nuolatos inspiruodavo gimtojo krašto gamta, liaudies buities ir legendų vaizdai, didingi praeities paveikslai. Aišku, pagrindinis įkvėpimo šaltinis ir kūrybos objektas buvo pats žmogus, jo vidinis pasaulis. 

Natūraliai, per artimiausią vaikystėje supusią aplinką – muzikalią šeimą ir bendruomenę (tėvas – instrumentų meistras, motina – turėjusi gražų balsą, dainavusi, močiutė – buvusi gimtajame Zarasų krašte žymi liaudies dainininkė, kurios dainos buvo užrašomos) būsimasis kompozitorius sukūrė ir visam gyvenimui įsisavino unikalų ryšį su tradicinėmis lietuvių liaudies, ypač Aukštaitijos krašto, dainomis, kurias girdėjo kasdienybėje, sutartinėmis.

Verta prisiminti, kad kompozitorius niekada nepalaikė aklo melodijų citavimo. Liaudies melodijų interpretavimą geriausiai nusako ši jo frazė iš pokalbio su J. Juzeliūnu: ,,Įsiklausyk dainuojant liaudį, pajusk nuotaikos visumą ir išreikšk savo kūrinyje taip, kaip pajausi savo sieloje. Čia nereikia į nieką nusižiūrėti bei pamėgdžioti, nes kiekvienas menininkas turi kalbėti sava, jam vienam būdinga kalba.“ Gruodžio požiūris palaikė glaudų ryšį su tradicija, tačiau perteikiant ją per savitą, asmeninę prizmę, toliau jas plėtojant.

Savitu požiūriu į liaudies muzikos paveldą ir pasaulėjautą, savo humanistiška prigimtimi, disciplina ir nuoširdžia meile žmonėms J. Gruodis ne tik sukūrė neįkainojamą indėlį sava kūryba, į Lietuvos muzikos istoriją, bet ir kaip pedagogas išugdė, inspiravo ne vieną, šiandieną taip pat žinomą vardą kompozitorių pasaulyje – A. Račiūną, J. Juzeliūną, E. Balsį ir kt. Pirmasis, pradėjęs ugdyti lietuvių kompozitorius Lietuvoje, taikydamas savo viziją ir vertybes – kurti muziką, kurios „nuotaika būtų herojiška, galinga, taurintų ir augintų tvirtą žmogų“, J. Gruodis sukūrė tai, ką galima vadinti nacionaline lietuvių kompozicijos mokykla.

Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausioji bibliografė Greta Gražulytė. 

Kviečiame į parodą