Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 1-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Ir šiemet stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius – bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje atskleidžiame šiuolaikinio meno muziejaus „Stasys Museum“ Panevėžyje direktorės Vaidos Andrijauskaitės ir Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos vyresniojo bibliografo Mindaugo Balkaus įkvėpimo imtis ambicingų projektų šaltinį.

Karštas klausimas. Nuo 2025 m. pradžios pakeitus Valstybės ir savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašą, bibliotekos Lietuvoje vartotojo (skaitytojo) pažymėjimą išduoda nemokamai. Kodėl buvo pakeista ši tvarka, Jūratė Bičkauskienė klausia Kultūros ministerijos atstovės Gražinos Lamanauskienės, o Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos direktorė Emilija Banionytė aiškina, kodėl sprendimą nemokamai išduoti pažymėjimus jų biblioteka priėmė dar 2018 metais.

Tema. Koks ateityje bus bibliotekininko vaidmuo, kai vartotojai vis dažniau įvairiems kasdienybės darbams pasitelkia dirbtinį intelektą (DI)? Ar pagrįstas nuogąstavimas, kad ilgainiui DI iš bibliotekos darbuotojo gali atimti kompetentingo informacijos pateikėjo, jos vertintojo statusą? O gal galima bendradarbiauti su dirbtinio intelekto technologijomis, „įdarbinti“ DI, kad šis padėtų bibliotekininkui? Kaip tai padaryti, mintimis dalijasi Vincas Grigas.

Tyrimai. Vytautas Adomaitis apžvelgia aštuoniose Lietuvos savivaldybių ir apskričių bibliotekose porą metų vykdyto praktinio tyrimo, kuriuo siekta nustatyti knygų viršelių apsaugos juos laminuojant poveikį leidinių ilgaamžiškumui, galutinius rezultatus. Tyrime dalyvavusių bibliotekų darbuotojai, palyginę laminuotų ir nelaminuotų knygų nusidėvėjimą, padarė išvadą, kad leidiniai su apsaugotais viršeliais lieka patrauklesni tiek jas skaitantiems, tiek išduodantiems.

Tyrėjui įdomu. Remigijus Misiūnas, analizuodamas skaitmeninės leidybos vienų metų padėtį, aptaria jos struktūrą pagal literatūros sritis, leidinių formatus, išskiria leidėjų naudojamas skaitmeninės leidybos schemas. Autorius konstatuoja, nors skaitmeninė leidyba Lietuvoje dažnai minima viešojoje erdvėje, išsamaus atsakymo, kokia situacija šioje srityje, vis dėlto nėra. Kodėl – sužinosite skaitydami šį straipsnį.

Nauji leidiniai. Supažindiname su viena iš šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatysima Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista knyga – „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“. Leidinyje pristatomi reikšmingiausi, įspūdingiausi Nacionalinėje bibliotekoje saugomi XIV–XIX a. dokumentai: 93 spausdintiniai ir 14 rankraštinių. Į įtraukiančią kelionę po Lietuvos ir knygos kultūros istoriją kviečia knygos sudarytojos Viktorija Vaitkevičiūtė ir Milda Kvizikevičiūtė.

Bibliotekų turtai. Agnė Zemkajutė pasakoja apie sėkmingus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos senųjų spaudinių tyrėjams 2024 metus. Buvo identifikuotas iki tol neatpažintas bibliotekoje saugomas inkunabulas, o vienas turimas inkunabulas, kaip paaiškėjo, yra ne tik senesnis, nei manyta, bet ir seniausias šiuo metu žinomas Lietuvos atminties institucijų turimas renkamaisiais rašmenimis spausdintas dokumentas. Šiuo metu Vrublevskių bibliotekoje saugomi 67 inkunabulai.

Žvilgsnis į istoriją. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka yra sukaupusi vieną didžiausių fotoarchyvų Klaipėdos tema. Tad įdomu patyrinėti, ką iš nuotraukų sužinome apie XIX a. II pusės–XX a. I pusės miesto veidą, jo kultūrinį gyvenimą ir fotografijos srityje dirbusius meistrus. Jurga Bardauskienė, remdamasi I. Simonaitytės bibliotekai perduotais AdM ir Rautenbergo archyvais, apžvelgia fotografijos Klaipėdoje raidą iki 1945 metų.

Sukaktys. Šiais metais Lietuvos kultūrininkai minės bibliografo, vertėjo, literatūrologo Stasio Tomonio (1915–1992) gimimo 110 metų sukaktį. S. Tomonis daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo Nacionalinėje bibliotekoje. Apie šio kultūros veikėjo asmenybę bei interesus pasakoja Deimantė Žukauskienė. Straipsnyje publikuojama daug S. Tomonio vaikystės, šeimos nuotraukų.

Geroji patirtis. Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jau 20 metų rengia unikalų trumposios prozos festivalį „Imbiero vakarai“, skirtą šiame mieste gimusiam rašytojui Jurgiui Kunčinui (1947–2002) atminti. Kodėl festivalis gyvuoja tiek metų, kuo traukia literatūros kūrėjus ir mėgėjus? Kodėl šį renginį galima vadinti savotiška šios bibliotekos vizitine kortele ir net miesto kultūrą reprezentuojančiu renginiu? Atsakymus pateikia Indrė Navickė.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Vieną mėnesį naujausią „Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio (apie 1536–1609) asmeninės bibliotekos knygos, padovanotos Kražių jėzuitų kolegijai, vėliau perimtos Žemaičių kunigų seminarijos, o į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką patekusios apie 1940–1950 m. kartu su šios seminarijos dokumentais. Plačiau apie leidinį, kuriame pristatomos šios ir kitos Nacionalinėje bibliotekoje saugomos vertybės, – p. 12–14. Virgilijaus Usinavičiaus nuotr.