Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 2-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Ir šiemet stengsimės atkreipti skaitytojų dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius – bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje kalba renginių organizatoriai: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento vyriausioji kultūros projektų vadovė Asta Mukienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Paslaugų lankytojams ir edukacijos skyriaus vadovė Milda Gembickienė.

Įvykis. Knygomanai sulaukė jau 25-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės. Kuo išskirtinė ši didžiausia Baltijos šalyse mugė, kodėl ji traukia jūras lankytojų, apžvelgia Asta Stirbytė. Turtingą dalyvavimo knygų mugėje istoriją turi ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Aktyviai į šią knygos ir kultūros renginių šventę įsitraukia ir šalies bibliotekos, laukiančios lankytojų atskiroje – Bibliotekų erdvės – salėje.

Karštas klausimas. Patvirtinus naujos Lietuvos Vyriausybės programą, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė su keliomis asociacijos tarybos narėmis ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė apsilankė Vyriausybėje, kad patvirtintų šalies bibliotekų pasiryžimą prisidėti prie laiko diktuojamų pokyčių, išsakytų nerimą keliančias problemas. Jūratė Bičkauskienė paklausė D. Abazoriuvienės ir I. Davidonienės, kokios bibliotekų sektoriaus aktualijos aptartos su Ministro Pirmininko patarėjais kultūros klausimais.

Tema. Vaidenė Grybauskaitė domisi savanorių veikla šalies bibliotekose: kokiais pagrindais organizuojama ir vykdoma ši veikla, kaip sekasi įveiklinti savanorius, su kokiais iššūkiais susiduriama. Straipsnyje pasakojama, kokios patirties įgyja bibliotekose besidarbuojantys talkininkai, dėl kokių priežasčių jie renkasi savanorystę ir kokią naudą savo ruožtu patiria savanorius priimančios bibliotekos.

Projektai. Šis Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 2024 m. įgyvendintas projektas reikšmingai prisidėjo keičiant vietos gyventojų santykį su knyga, suteikė jiems galimybę skaityti pagal individualius gebėjimus. Vienos pagrindinių projekto „Atver[s]k“ veiklų – sensoriniai skaitymai ir kitos sensorinės veiklos. Daugelis projekto tikslinės auditorijos asmenų šią metodiką išbandė pirmą kartą, o biblioteka praturtėjo įrengtu sensoriniu kambariu, kuriame gausu inovatyvių sprendimų. Šią biblioterapijos iniciatyvą apžvelgia Aistė Bartulė.

Bibliotekų turtai. Vos prasidėję metai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus bibliotekos specialistams vėl buvo paženklinti sėkme – pavyko identifikuoti dar vieną – jau 93-iąjį inkunabulą Nacionalinėje bibliotekoje. Jo atradėja Viktorija Bargailienė pristato „naujausią“ XV a. knygų šeimai priskirtiną veikalą – Biblijos tyrinėtojo Hugo de Sancto Caro „Postilla super Psalterium“ („Psalmyno komentaras“): pateikia duomenų apie knygos autorių ir leidėjus, atskleidžia inkunabulo identifikavimo aplinkybes.

Žvilgsnis į istoriją. Prieš 100 metų, 1925 m. sausį, išėjo pirmas literatūros ir meno mėnraščio „Baras“ numeris. Nors gyvavo trumpai (vienus metus, išleista dešimt numerių), šis poeto ir publicisto Fausto Kiršos redaguotas žurnalas paliko ženklą kultūros periodikoje. Jolanta Stasytė Berniūnienė, apžvelgdama „Baro“ pirmojo numerio temas, atskleidžia, apie ką rašė kultūros spauda prieš šimtmetį. Įdomu, kiek pavyko mums pažengti į priekį?

Žmogus ir laikas. Šis dailininkas Šiauliuose plačiai žinomas kaip padėjęs mieste tvirtus pamatus taikomajai dailei, grafikai, ekslibrisui, scenografijai, bet jo kūrybą galima sieti ir su Kaunu. Jonas Nekrašius pasakoja apie šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) darbus Kauno architektūros tema, jo sukurtus ekslibrisus su šiuo miestu susijusiems knygų savininkams. Tarpukario Kaune G. Bagdonavičius pasižymėjo ir kaip išskirtinių baldų kūrėjas, jų suprojektavęs Karininkų ramovei, rotušei.

Sukaktys. Lietuvių literatūros istorijoje ji buvo pirmoji moteris, išleidusi poezijos rinkinį, pirmoji, parengusi moterų kūrybos almanachą, pirmoji moterų kūrybos tyrinėtoja, pirmoji, vaikų literatūrą išskyrusi kaip atskirą sritį, ir pati buvusi populiari vaikų rašytoja. Kas ši rašytoja, kurios 130 metų jubiliejų šiemet švenčia grožinės literatūros mėgėjai? Per Bronės Buivydaitės (1895–1984) kūrybos pasaulį lydi Daiva Zarankaitė-Kiniulienė.

Geroji patirtis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera: prieš penkerius metus pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija tapo akstinu Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rengti kūrybiškiausios anotacijos konkursą „Pasaulis mano knygų lentynoje“ – norėta neprarasti ryšio su skaitytojais. Iniciatyva gyvuoja iki šiol ir yra mėgstama skaitytojų. Silvija Stankevičiūtė atskleidžia, kaip augo, keitėsi konkursas, iš kokių klaidų mokėsi jo organizatoriai, ką laiko sėkmingais sprendimais ir kokio grįžtamojo ryšio sulaukia iš konkurso dalyvių.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Vieną mėnesį naujausią „Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Naujausias menininkės Jolitos Vaitkutės ciklo „Pabudę iš knygų“ kūrinys – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio portretas. Dailininko ir kompozitoriaus 150-ojo jubiliejaus proga sukurtas atvaizdas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje oficialiai pristatytas vasario 14 d. Vygaudo Juozaičio nuotr.