2025 m. vasario 27 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ vasario mėnesio numeris

Antrajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje nagrinėjami kai kurie žodžių leksinių reikšmių siaurėjimo ir platėjimo atvejai, aprašyti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne, pasakojama apie Lietuvos žemės vardyno anketų (1935–1937) tyrimus ir skaitmeninimą, skelbiamas pokalbis su pirmąja Zigmo Zinkevičiaus premijos laureate Ernesta Kazakėnaite ir straipsnis apie pirmąjį „Gimtosios kalbos“ atsakomąjį redaktorių Jurgį Talmantą.

Agnė Aleksaitė

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fiksuoti žodžių leksinių reikšmių siaurėjimo ir platėjimo atvejai 3

Lietuvių kalbos leksikos ir semantinių pokyčių tendencijas šiuo metu geriausiai atskleidžia Lietuvių kalbos institute kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. 2025 m. sausio 6 d. jame buvo pateikti 10 649 kalbos vienetai (žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos). Naują leksinę reikšmę įgavę žodžiai tarp jų sudaro 5,4 proc. (572 neosemantizmai). Duomenyno naujažodžių semantinė analizė leidžia apibrėžti tokias pagrindines neosemantizmų formavimosi priežastis: a) nominacijos poreikis (visuomenės gyvenimo kaita lemia naujų profesijų, daiktų ir pan. atsiradimą, juos reikia įvardyti, pavyzdžiui, įsilaužėlis, -ė, pavežėjas, -a, vaikštynė), b) vertinamosios konotacijos poreikis (reikmė savo gimtąja kalba išreikšti emocinį santykį su vertinamu asmeniu, situacija ir pan., pavyzdžiui, driskius), c) kalbų sąveika (pavyzdžiui, būtinybė (plg. angl. must have), istorija (plg. angl. story), žinosena (plg. angl. knowledge).

Dalia Sviderskienė

Lietuvos žemės vardyno anketos internete: išsaugojimas, tyrimas, atkūrimas ir sklaida 9

Vietovardžiai iš gyvosios kalbos rinkti etapais. XX a. pradžioje vardyno medžiagą (daugiausia asmenvardžius ir vietovardžius) rinko Kazimieras Būga ir jo talkininkai. Antrasis visuotinis vietų vardų rinkimo etapas – 4-asis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kai Švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisijos iniciatyva vietovardžius iš gyvosios kalbos dažniausia užrašinėjo mokytojai ir girininkai. Tuo tikslu buvo parengti standartizuoti vietovardžių surašymo lapai. Turimais duomenimis, anketavimo būdu užrašyta per 150 tūkst. vietovardžių, liudijančių mūsų krašto žemės kalbą. Nematerialiojo paveldo lobynas – 4-ojo dešimtmečio anketos „Žemės vardai“ – saugomas Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve. Nuo šiol anketų „Žemės vardai“ duomenys jau pasiekiami Lietuvių kalbos instituto svetainėje: čia pateikiamos suskaitmenintos (PDF formatu) Mažeikių, Telšių, Kretingos ir Tauragės apskričių 1935–1937 m. anketos. Taip pat į skaitmeninį žemėlapį integruota daugiau kaip 2 tūkst. gyvenamųjų vietų vardų ir su jais susijusi lingvistinė ir ekstralingvistinė informacija.

Aktualijos

Ernesta Kazakėnaitė: „Senoji baltų raštija yra pritraukusi visą mano dėmesį“ (kalb. Agnė Navickaitė-Klišauskienė) 15

Sausio 30 d. akademiko Zigmo Zinkevičiaus gimtajame Ukmergės krašte rajono savivaldybės tarybos ir Lietuvių kalbos draugijos iniciatyva buvo įteikta pirmoji akademiko Zigmo Zinkevičiaus premija. Už neabejotiną mokslinę, edukacinę ir išliekamąją vertę turinčius darbus ji buvo skirta paties akademiko Alma Mater Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros asistentei Ernestai Kazakėnaitei. Kalbininkės mokslinis kelias yra kupinas netikėtų atradimų (seniausio žinomo samių kalbos rankraščio radimas Stokholme) bei nuolatinio dalijimosi džiaugsmo („Baltų akademijos“ projektas, skirtas Lietuvos gimnazistams, skaitmeninės humanitarikos naujienų pristatymas visiems besidomintiems, Filologijos fakulteto tinklalaidė „Kalba kalba“ ir kt.). Laureatė teigia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria senajai baltų raštijai: „Ten tiek neatsakytų klausimų, kad negaliu atsitraukti.“

Iš praeities

Jurgis Talmantas „Gimtojoje kalboje“ ir Lietuvių kalbos draugijoje (Rita Urnėžiūtė) 19

Pernai sukako 130 metų nuo kalbininko, vertėjo Jurgio Talmanto (1894–1955) gimimo. Šiais metais minimas Lietuvių kalbos draugijos įsteigimo 90-metis. Jurgis Talmantas – vienas iš šios draugijos steigimo iniciatorių. 1933–1936 m. jis redagavo 1933 m. įkurtą „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Straipsnyje apžvelgiama kalbininko visuomeninė lituanistinė veikla, publikacijų „Gimtojoje kalboje“ tematika, svarstoma apie jo filologinio palikimo tyrimų perspektyvas.

Pedagogo užrašai

Štai jums, lituanistai, užduotis! (Laura Barani, Kristina Barani) 28

2024 m. kūrybiniame konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ šiam darbui atiteko specialusis prizas. Dėmesys į jį atkreiptas ne dėl to, kad tai dviejų autorių, dviejų seserų rašinys, bet pirmiausia dėl to, kad joms rūpi lietuvio tapatybės ir kalbos santykis, valstybės ryšys su savo žmonėmis, kurie, kad ir kur būtų, jaučiasi jai priklausą ir nori būti jai reikalingi.

Kronika

Konferencijos, renginiai 31

Lietuvių kalbos instituto mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje „Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai“ skaitytus pranešimus apžvelgia Ramunė Vaskelaitė.