Kviečiame skaitytojus, besidominčius komunikacijos mokslų disciplinomis, susipažinti su naujomis viso teksto elektroninio formato knygomis, kurias galite skaityti virtualiu būdu prenumeruojamoje „EBSCO publishing“ duomenų bazėje. Keletą jų pateikiame plačiau. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės, skaitykite čia.
Marie Cronqvist, Fredrik Mohammadi Norén, Emil Stjernholm. Media Tactics in the Long Twentieth Century. New York : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (286 p.)
Žiniasklaidos studijas ir istoriją jungiančioje knygoje rašoma apie dinamišką taktikos ir strategijos santykį šių dienų istorijoje. Autorių kolektyvas, remdamasis įvairių šalių ir pasaulio regionų tam tikrų infrastruktūrų ir institucijų sąveikos pavyzdžiais, pateikia svarius argumentus, kodėl žiniasklaidos taktikų metodologija tampa nauja mokslinio tyrimo sritimi, ir akcentuoja, kad istoriškai pagrįsta taktinės žiniasklaidos intervencija, skirtingai negu strateginės komunikacijos metodai, skatina naujų žinių apie praktinį strategijų įgyvendinimą generavimą.
Be to, leidinio tekstuose pamažu išskleidžiama teorinė strategijos sąvoka – nuo abstraktaus šiuolaikinio madingo žodžio iki konkrečių praktinių veiksmų, o tai savo ruožtu parodo realų žiniasklaidos strategijų ir taktikų naudojimo sudėtingumą praktikoje. Šis skaitinys turėtų sudominti mokslininkus ir studentus, besidominčius žiniasklaidos istorijos ir propagandos, taip pat strateginės komunikacijos, ryšių su visuomene studijomis.
Andrea Miconi. Europeans and the Media : Between Global and Local. London : Routledge, 2025. - 1 e. knyga (212 p.)
Andrea Miconi leidinyje nagrinėja europizavimo proceso (tikėtinos bendros kultūros atsiradimo) ir žiniasklaidos vaidmens skirtinguose pasaulio regionuose sąveiką. Remiantis lyginamuoju modeliu, autoriaus analizė yra grindžiama nuostata, kad žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuojant nacionalinius identitetus, taip pat yra pasitelkiama pasaulio sistemų teorija, pagrįsta geografinių erdvių hierarchizavimu bei regioniniais modeliais, aptinkamais mokslinėje literatūroje. Pateiktais tyrimo duomenimis, surinktais iš daugelio masinės informacijos priemonių rinkų ir įvairių žiniasklaidos formatų, autorius siekia apibrėžti geografinį modelį, atsirandantį dėl skirtingų technologijų ir kultūrinio (t. y. nacionalinio, regioninio, europinio ir pasaulinio) turinio sklaidos. Toks niuansuotas ir įžvalgus leidinys yra skirtas komunikacijos, Europos ir lyginamųjų žiniasklaidos studijų studentams ir mokslininkams.
Zrinjka Peruško, Epp Lauk, Halliki Harro-Loit. European Media Systems for Deliberative Communication : Risks and Opportunities. New York, NY : Routledge, 2024. – 1 e. knyga (216 p.)
Autorių kolektyvas nagrinėja nacionalinių žiniasklaidos sistemų aspektus, kurie gali turėti įtakos deliberatyvios komunikacijos sėkmei arba jai pakenkti. Remiantis keturiolikos Europos šalių ir jų žiniasklaidos sistemų tyrimu, leidinyje pateikiamos lyginamosios ir individualios perspektyvos, siekiant išnagrinėti įvairių žiniasklaidos sistemų tipų keliamas socialines pasekmes. Autoriai, naudodami „fsQCA“ (fuzzy set qualitative comparative analysis – neryškiųjų aibių metodas ir kokybinė lyginamoji analizė) metodiką, deliberatyviąją komunikaciją sieja su saviraiškos ir informacijos laisvės teisine sistema, žiniasklaidos atskaitomybe, žurnalistika ir žiniasklaidos naudojimu ir su ja susijusiomis kompetencijomis. Knygoje parodoma, kaip skirtingi sąlygų ir kontekstų deriniai gali pasireikšti rizikos arba galimybių pavidalu, kuris gali kenkti arba puoselėti svarstomąją komunikaciją, matuojamą pagal originalų indeksą Europos lygmeniu. Šį leidinį pravartu paskaityti komunikacijos studijų, politinės komunikacijos, žiniasklaidos ir visuomenės, žiniasklaidos sociologijos, pasaulinių žiniasklaidos, Europos studijų ir žurnalistikos tyrėjams.
James Jaehoon Lee, Jeffrey Layne Blevins. Social Media and Digital Politics : Networked Reason in an Age of Digital Emotion. New York : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (160 p.)
Jamesas Jaehoonas Lee ir Jeffrey Layne Blevins, remdamiesi kritine teorija ir socialinių tinklų analize, (toliau trumpinys – STA) siekia ištirti vis didėjantį socialinės žiniasklaidos daromą poveikį politikai ir šiuolaikiniam pilietiniam diskursui. Vos per pastarąjį dešimtmetį socialinės žiniasklaidos platformos atsidūrė politinės nesantaikos, virtusios Sausio 6-osios sukilimu, JAV prezidento pašalinimu iš pagrindinių socialinės žiniasklaidos platformų priešakyje bei sudarė galimybes reguliuoti socialinę žiniasklaidą įvairiose valstybėse su vienu iš turtingiausių ir, tikėtina, finansiškai įtakingiausių pasaulio asmenų, perėmusių socialinį tinklą „Twitter“ ( dabar „X“). Tokie reiškiniai leidinyje yra išsamiai ir nuodugniai nagrinėjami tyrinėjant jų reikšmę ir poveikį demokratinei visuomenei. Knygos autoriai, remdamiesi STA, viename iš įtakingiausių socialinės žiniasklaidos tinklų analizuoja kelių tipų socialinius ir politinius komentarus teigdami, kad emocinių apeliacijų naudojimas socialinių ir politinių temų pranešimuose mažina pilietinio diskurso kokybę bei skatina atsisakyti argumentų naudojimo demokratinėje savivaldoje. Aktualus ir gyvybiškai svarbus tekstas tiems, kurie domisi skaitmenine humanitarika, STA ir socialinės žiniasklaidos įtaka politikai.
Daniel Trottier, Qian Huang, Rashid Gabdulhakov. Digital Media, Denunciation and Shaming. Abingdon, Oxon : Routledge. 2025. – 1 e. knyga (130 p.)
Knygoje galima rasti bendrą sąvokų rinkinį, padėsiantį perprasti internetinio gėdinimo praktiką bei atsižvelgti į diskriminacijos ir skriaudos atvejus, kurie moraliai suskaldo skaitytojus ir dažnu atveju kelia nepagrįstą riziką ir neproporcingą žalą tiems, kurie yra tikrinami. Skaitmeninis pasmerkimas tapo pagrindine išraiškos ir pramogos forma įvairiose medijos aplinkose, o šiuolaikinės socialiai pageidautinos atsakomybės formos tokiuose judėjimuose kaip „#MeToo“, „#BlackLivesMatter“ buvo nukreiptos prieš įsisenėjusius sisteminės ir tarpasmeninės prievartos reiškimosi būdus. Šios mokslinės studijos autoriai, pasitelkdami naujausius mokslinių tyrimų duomenis apie gėdinimą, stebėjimą ir pasmerkimą aiškiai apibrėžtuose kontekstuose, įvairiausiais aspektais analizuoja „atšaukimo kultūros“, „doksavimo“ ir „statuso pažeminimo ceremonijos“ praktikas. Tai atlikdami, jie remiasi empiriniais duomenimis, įskaitant interviu su beveik 100-u asmenų, kurie buvo tapę gėdinimo taikiniais arba dalyvavo tarpininkaujant tokioje praktikoje, autoriai nepamiršta įtraukti ir etnografinius skaitmeninio budrumo stebėjimus, spaudos pranešimų ir internetinius komentarus, susijusius su gėdinimu internete, jie aptaria moralinio dviprasmiškumo atvejus, diskutuodami apie tai, kaip skaitmeninis gėdinimas normalizuojasi ir įsitvirtina įvairiose sociokultūrinėse ir institucinėse aplinkose, bei esamoje diskurso analizėje siekia atskleisti supratimo apie pasmerkimą žiniasklaidoje ambivalentiškumą.
Šią knygą rekomenduojama skaityti visiems, tyrinėjantiems internetinį matomumą ir socialinėje žiniasklaidoje paplitusias gėdinimo, pasmerkimo praktikas ir jų sukeliamus pozityvius bei negatyvius padarinius.