2025 m. birželio 6 d.

Knygų ekspozicija rašytojo Thomo Manno 150-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta vokiečių rašytojo, kritiko, Nobelio literatūros premijos laureato, vieno žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūros kūrėjų Thomo Manno (Thomas Mann, 1875 06 06–1955 08 12) knygų ekspozicija.

2025-ieji yra ypatingi literatūros pasauliui – šiais metais minimos garsiojo vokiečių rašytojo Thomo Manno 150-osios gimimo metinės. Jubiliejaus minėjimas – tai ne tik galimybė atnaujinti susidomėjimą jo kūryba, išliekančia vienu svarbiausių Europos kultūros paveldo simbolių, bet ir proga giliau pamąstyti apie rašytojo idėjas, kurios tebėra svarbios šiandien.

Gyvendamas sudėtingu XX amžiaus laikotarpiu, T. Mannas aktyviai pasisakė už demokratines vertybes ir kritikavo nacizmą. Jo literatūra ir vieši pasisakymai įkvepia šiandien ginti demokratiją ir žmogaus teises. Humanisto T. Manno kūriniai yra ne tik estetinės, bet ir intelektualinės vertės pavyzdžiai: jie kviečia skaitytojus mąstyti apie kultūros ir meno vaidmenį žmogaus gyvenime, ieškoti dvasinio balanso.

T. Mannas gimė Liubeke (Vokietija). 1893–1933 m. su pertraukomis gyveno Miunchene.

1933 m. naciams užgrobus valdžią, išvyko į Šveicariją. Jis buvo griežtai pasmerktas Adolfo Hitlerio režimo atstovų ir visas jo turtas buvo konfiskuotas. 1936 m. atėmus Vokietijos pilietybę, tapo Čekoslovakijos piliečiu. Emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, 1944 m. priėmė Amerikos pilietybę. Nuo 1940 m. BBC stotis kartą per mėnesį transliavo T. Manno vedamas laidas į Vokietiją „Vokiečių klausytojai“! 1953 m. T. Mannas apsigyveno Šveicarijoje, netoli Ciuricho ir, atmetęs visus kvietimus grįžti į Vokietiją arba bent apsilankyti joje, ten liko iki savo gyvenimo pabaigos. 1954 m. jis atsisakė Stalino taikos premijos. Mirė 1955 m. rugpjūčio 12 d. Ciuriche. Palaidotas Kirchbergo kapinėse.

Literatūrinis T. Manno talentas atsiskleidė dar jam mokantis gimnazijoje, jo darbai buvo spausdinami žurnale „Pavasario audra“. Studijuodamas literatūrą, istoriją, ekonomiką Miuncheno universitete ir Aukštojoje technikos mokykloje, jis ir toliau domėjosi literatūra. 1896–1897 m. kelionės į Italiją kartu su broliu Heinrichu metu pradėjo rašyti savo garsųjį romaną „Budenbrokai“ („Buddenbrooks“, 1901, lietuvių kalba 1930, 1954, 1968, 2014). 1929 m. lapkričio 12 di. Švedijos akademijos Stokholme Nobelio premijų komitetas 54 metų sulaukusiam T. Mannui pranešė skyręs literatūros premiją. „Visų pirma už jo didįjį romaną „Budenbrokai“, kuris metams bėgant pelnė vis tvirtesnį pripažinimą kaip vienas klasikinių šiuolaikinės literatūros kūrinių“, – skelbta oficialiame komiteto pranešime.

Menininko dvasinio gyvenimo, kultūros, humanizmo, gyvenimo prasmės problemas gvildeno romanuose „Užburtas kalnas“ („Der Zauberberg“, 2 dalys 1924, lietuvių kalba 1978, 2018), keturių dalių romanų serijoje Biblijos motyvais „Juozapas ir jo broliai“ („Joseph und seine Brüder“, parašyta 1925–1943; lietuvių kalba 1996–2007) „Daktaras Faustas“ („Doktor Faustus“, 1947, lietuvių kalba, 1988) ir kt.

T. Mannas taip pat buvo pripažintas literatūros kritikas. Savo kritinėse esė jis pabrėžė, kad menininkas turi aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Reikšminga T. Manno kūrybos dalis – eseistika ir publicistika. Emigracijos laikotarpio publicistikoje atsispindi jo antinacinė veikla ir esė, skirtos rašytojams, menininkams, mąstytojams, tokiems kaip Schopenhauris, Richardas Wagneris, Nietzsche. Jis sukūrė dramą „Fjorenca“, pagal kurią Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytas spektaklis (režisierius Jonas Vaitkus). Išliko jo laiškų (išleista 1977–1982) ir dienoraščių (išleista 1977–1986). Pagal daugelį kūrinių sukurta filmų.

T. Mannas lankėsi ir Lietuvoje. 1929 m. su šeima ilsėdamasis Raušene (dabar Svetlogorskas), paskatintas draugų, atvyko į Nidą ir liko sužavėtas. Kalbėjo: „Buvome taip sužavėti nenusakomo šios gamtos grožio ir savitumo, fantastiško slenkančių kopų pasaulio, briedžių apgyvendintų pušynų ir beržynų tarp marių ir Baltijos jūros, nuostabaus laukinio paplūdimio, kad nutarėme šioje nuošalioje vietoje statytis nuolatinę rezidenciją.“ Namelis, pastatytas 1930 m., buvo pritaikytas gausiai – aštuonių asmenų – rašytojo šeimai ir atitiko vietinės architektūros tradicijas. 1930–1932 m. vasaromis T. Mannas su šeima gyveno šiame vasarnamyje Nidoje. Tačiau vėlesni istoriniai įvykiai pakeitė šeimos planus, ir jie čia daugiau nebegrįžo.

Praūžus karo audroms, buvo ieškoma sprendimo, kaip prikelti ir pritaikyti šį pastatą. 1966 m. jis buvo perduotas Klaipėdos viešajai bibliotekai ir nuo 1967 m. jame atidarytas Thomo Manno namas-muziejus. 1995 m. Neringoje įkurta viena pirmųjų Lietuvoje ne pelno siekiančių organizacijų Thomo Manno kultūros centras. 1996-ųjų balandžio 27 d. įvyko iškilmingas restauruoto vasarnamio ir kultūros centro atidarymas. Pagrindiniu renginiu, diktuojančiu Thomo Manno kultūros centro visų metų ritmą, ilgainiui tapo rašytojo vardu pavadintas festivalis. Kasmet jis rengiamas savaitę, sutampančią su liepos 16-ąja diena, per kurią T. Mannas kadaise atvyko į namelį Nidoje.

Tai vienas didžiausių ir garsiausių vasaros sezono kultūros renginių Neringoje, aukšto lygio muzikine programa, įkvepiančiomis diskusijomis ir pramoginėmis kino naktimis, pritraukiantys ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir užsienio svečius. Festivalio koncertai, dailės parodos, literatūrinės popietės, atviros diskusijos vyksta įvairiose Nidos vietose: turistų pamėgtame Thomo Manno vasarnamyje, jaukioje Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje, VDA Nidos meno kolonijoje. Ypatingo vietos žmonių ir svečių dėmesio sulaukia profesionalių Lietuvos ir užsienio režisierių kino filmų peržiūros, vyksiančios Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Festivalio pasididžiavimas – Muzikos programa, kurioje kasmet vyksta kūrinių premjeros ir pasirodo talentingiausi atlikėjai iš Lietuvos ir svetur.

2025 m. liepos 12–19 d. vyksiančio tarptautinio Thomo Manno festivalio tema „Išniręs laikas. Tikėjimas“.

Šiandien rašytojas T. Mannas yra tarpkultūrinio dialogo pavyzdys: jis sugebėjo sujungti vokiečių, Europos ir pasaulio kultūras. Thomo Manno vasarnamis Nidoje tapo tarptautinio kultūrinio dialogo simboliu, o jo vardu pavadintas muziejus šiandien pritraukia tiek vietos, tiek užsienio lankytojus.

Rašytojo pažintis su Kuršių nerija, jo kasdienybė, kūryba ir poilsis vasarojant Nidoje plačiau aprašytas Thomo Sprecherio lietuvių ir vokiečių kalbomis parengtoje knygoje „Niekur nė takelio : Thomas Mannas Nidoje“. Garsaus rašytojo santykį su šiuo lietuvišku kraštu atskleidžia ir jo paties 1931 m. Miunchene „Rotary“ klubo susirinkime sakyta kalba „Mano vasarnamis“.

Su T. Mannui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašas čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.