2025 m. birželio 10 d.

III Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje

Birželio 6 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susibūrė beveik trys dešimtys rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš keliolikos pasaulio šalių, atvykusių į trečiąjį Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą. Rašytojų vizitas Nacionalinėje bibliotekoje, dalyvavimas diskusijose ir teminės knygų ekspozicijos pristatymas tapo gražia kiekvieno suvažiavimo tradicija.

Birželio 3–6 dienomis Vilniuje vyko III Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo beveik 30 rašytojų iš Airijos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Ispanijos (Tenerifė), Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Meksikos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos. Renginio organizatoriai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – šio reikšmingo renginio partnerė.

Sveikindama suvažiavimo dalyvius Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė džiaugėsi, kad Nacionalinė biblioteka bendradarbiavimą su diasporos rašytojais puoselėja jau ne vieną dešimtmetį, o suvažiavimas kasmet sutelkia tiek ankstesniuose renginiuose dalyvavusius, tiek pirmą kartą atvykstančius rašytojus. „Biblioteka yra vieta, kur saugoma Jūsų kūryba, tai vieta, kur galite susitikti su savo skaitytojais, vieni su kitais, pasidalyti mintimis ir savo veiklų rezultatais. Mūsų biblioteka dar ypatinga tuo, kad mes ne tik teikiame knygas skaitytojams, bet ir turime specialią funkciją – saugoti visą Lietuvos ir užsienio lituanistinės spaudos produkciją. Taigi, kiekvieno iš Jūsų knyga reikšmingai papildo Nacionalinės bibliotekos fondus ir suteikia galimybę skaitytojams susipažinti su svetur kuriančių lietuvių rašytojų kūryba“, – mintimis dalijosi dr. J. Budriūnienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen mintimis sugrįžo į pirmojo, dar 2019 m. įvykusio, suvažiavimo užkulisius, į svarstymus apie tokio renginio poreikį ir tęstinumą. Pasak jos, idėja sukviesti diasporos rašytojus į suvažiavimą Lietuvoje kilo 2019 m., minint Pasaulio lietuvių metus. Tik pradėjus rengti pirmąjį suvažiavimą buvo nutarta, kad jį turi lydėti leidinys, trumpai pristatantis diasporos rašytojus ir jų kūrybą. Kūrybingi leidinio sudarytojai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, nukaldino naujadarą – „Egzodika“. Pasak jos, pirmajame leidinyje nėra numeracijos, nes, greičiausiai, mažai kas tikėjo, kad tai taps tęstiniu reiškiniu, tačiau labai džiugu, kad suvažiavimas vyksta jau trečią kartą ir suburia tokį gausų būrį kūrėjų, o drauge pasirodo ir trečioji „Egzodika“.

Jau tapo gražia tradicija kas treji metai į Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą atvykstančius rašytojus pasveikinti Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vienoje vietoje sutelkiant ir eksponuojant jų knygas. Šįkart pristatyta paroda – jau trečioji. Į ekspoziciją atrinkti šių metų suvažiavime dalyvavusių autorių kūriniai, išleisti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tarp 2022 ir 2025 m., taigi nuo II Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo iki šiandien.

Džiugu, kad ir ši trečioji paroda nenusileido savo pirmtakėms – nei kiekiu, nei kokybe. Šiemet ją papildė vertimai (vertėjas Egidijus Zaikauskas) ir negrožinė literatūra (Aurimos Dilienės švietimo tema parašyta knyga). Greta gausios autorinės kūrybos pristatytos antologijos, iš kurių ypatingo paminėjimo nusipelnė jau kelinti metai JAV lietuvių rašytojų draugijos leidžiama antologija „JAV lietuvių poezijos pavasaris“ (2022, 2023, 2024, 2025), suburianti įspūdingą lietuviško žodžio kūrėjų skaičių. Valstybingumo erdvėje suvažiavimo svečiai susidomėję apžiūrėjo diasporos autorių knygų ekspoziciją, ją fotografavo, vartė leidinius ir dovanojo juos bibliotekai bei būsimiems skaitytojams su dedikacijomis.

Kaip ir kasmet pakvietėme rašytojus diskutuoti aktualiomis temomis. Daug klausimų ir pasiūlymų sulaukė Lietuvos kultūros tarybos atstovas, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas, aptaręs pagrindines rašytojų finansavimo galimybes Lietuvoje: savivaldybių ir Lietuvos kultūros tarybos teikiamas stipendijas, meno kūrėjo, paramos gavėjo statuso ypatumus, mecenatus, privačius rėmėjus, kitus fondus. Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius pristatė jau dvidešimt metų organizuojamą „Metų knygos rinkimų“ akciją: jos etapus, nuostatus, komisiją, sklaidos priemones, įdomius statistinius duomenis apie skaitytojų balsavimą. Džiugu, kad ne vienas lietuvių diasporos rašytojas jau yra tapęs „Metų knygos rinkimų“ laureatu. Pristatytas akcijos „Metų knygos rinkimai“ organizatorės Lietuvos nacionalinės bibliotekos parengtas dvidešimtmečiui skirtas elektroninis leidinys, kuriame publikuojami visi nominuotų knygų sąrašai ir literatūros lauko ekspertų įžvalgos apie akcijos svarbą bei laimėjusias knygas.

Leidinį galima rasti čia.

Susitikimo metu ne kartą nuskambėjo mintis, virtusi kone palinkėjimu – susitikti ir ketvirtajame Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavime bei pasidalyti savo kūrybos vaisiais.