Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujomis knygomis. Šios naujienos padės geriau pažinti Lietuvos istoriją, tradicinių papročių kilmę ir prasmę, Vilniaus miesto įvykius 1390 ir 1394 metais bei Rudaminos miestelio praeitį.
Alantos krašto istorijos : įvykiai ir žmonės / Gintautas Šeikis. – Molėtai [i.e. Vilnius] : Akademikai, 2025. – 238 p.
Knygoje pateikiama naujų faktų apie Alantos krašto istoriją ir reikšmingus šio regiono žmones. Miestelio vardas yra kilęs nuo upės vardo Alanta. Pirmųjų gyventojų pėdsakai šiose apylinkėse datuojami IV–III tūkst. prieš Kristų. Leidinyje apžvelgiama tautinių judėjimų, visuomeninių organizacijų veikla, iškilių asmenybių indėlis į Alantos ir visos Lietuvos istoriją.
Ši knyga – tai dovana skaitytojams, pirmiausia alantiškiams, odė savo gimtinei, į kurios praeitį pažvelgta mokslininko atidumu ir profesionaliai“, – apie knygą rašo V. Stundys.
Ji gausiai iliustruota archyviniais dokumentais ir nuotraukomis, daug informacijos apie krašto vietovardžius ir asmenvardžius, kraštovaizdžio ypatumus. Skirta besidomintiems šio krašto praeitimi.
Lietuviškųjų švenčių rate / Libertas Klimka. – 3-iasis papild. leid. – Vilnius : Žara, [2025]. – 215 p.
Mūsų tautinės kultūros šaknys siekia tolimą praeitį. Per daugelį metų žmonės susigyveno su tėviškės gamta, sukaupė daug žinių. Todėl mums rūpi senolių kalendoriai, kurie sudaromi pagal dangaus šviesulių – saulės ir mėnulio – judėjimo dėsningumus.
Knygoje analizuojama tradicinių lietuviškų papročių kilmė ir prasmė, jų sąsajos su metų laikais ir gamtos reiškiniais. Šventės pateikiamos einant metų ratu – tai paryškina mūsų liaudies kultūros ryšį su gamta. Aptariamos kalendorinės ir šeimos šventės, akcentuojamas jų ugdomasis tautiškumo ir pilietiškumo vaidmuo.
Žinoti tautos tradicijas būtina, nes jomis ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas.
Lietuviškų tradicijų skrynelė / Libertas Klimka ; [recenzavo Juozas Algimantas Krikštopaitis, Vilija Grincevičienė]. – 3-iasis pataisytas ir papildytas leid. – Vilnius : Didakta, 2025. – 524 p.
Naujame, jau trečiajame, papildytame leidime pasakojama apie lietuvių tradicines šeimos ir kalendorines šventes, jų papročių kilmę ir prasmę, bendruomenišką pobūdį, ryšį su senąja baltų mitologija. Pagrindinė lietuviškųjų papročių ypatybė – gamtos reiškinių, diktuojamų dangaus šviesulių judėjimo skliaute, atspindys žmonių elgsenoje. Tai visos tautos iš kartos į kartą perduodama ir atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę. Etninė kultūra, išaugusi iš tradicinio paveldo, būtent šiandien padeda lietuviams, žengiantiems į modernųjį pasaulį, neprarasti tautinio savitumo. Tarp metų rato švenčių įterpti taip pat svarbių istorinių įvykių paminėjimai. Visa tai prasminga žinoti jaunajai kartai.
Knygoje gausu iliustracijų, pateiktas šaltinių sąrašas.
O czym szumią wieki… : historyczny krajobraz okolic Rudominy / Irena Fiedorowicz-Wasilewska. – Wilno : [Standart Impressa], 2025. – 107 p.
Rudamina – viena didžiausių gyvenviečių netoli Vilniaus, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1377 m. Čia netgi veikė karališkasis dvaras.
Ši knyga, sukurta iš meilės ir noro išsaugoti svarbių įvykių atminimą, atskleidžia miestelio istoriją per iškilusius prisiminimus ir fragmentus.
Rekomenduojame susipažinti su šiuo leidiniu plačiau.
Wilno 1390 i 1394 : polscy łucznicy przeciw angielskim / Jakub Juszyński. – Tarnowskie Góry ; Połomia : Wydawnictwo Inforteditions, 2024. – 113 p.
Remiantis Jono Dlugošo metraščiais, Vygando Marburgiečio kronika ir kitais šaltiniais, knygoje aprašomos 1390 ir 1394 metų Vilniaus apgultys: jų kontekstas, kovotojai, įvykiai. Senovinių miniatiūrų gausa padeda atskleisti įdomių detalių apie karių ginkluotę ir laikmečio dvasią.
Leidinyje daug nuotraukų, taip pat pateiktas bibliografinis šaltinių sąrašas.
Naujas knygas galima rasti Lituanistikos skaitykloje.
Dėl teminės leidinių paieškos prašome kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.