Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 7-8-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Šioje rubrikoje rašome apie bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šįkart svečiuojasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė, viena pagrindinių „Universaliosios dešimtainės klasifikacijos“ leidinių sudarytojų Dalia Noreikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Fotodokumentikos skyriaus vyresnioji rinkinio kuratorė Vitalija Jočytė.

Karštas klausimas. „Išmaniai valdomi duomenys atveria galimybes efektyviau naudoti turimus išteklius“, – teigia Renata Sadunišvili, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Skaitmeninės transformacijos plėtros skyriaus vadovė. Asta Stirbytė perteikia jos komentarą apie Nacionalinės bibliotekos, bendradarbiaujant su Valstybine duomenų agentūra, kuriamas bibliotekų profilių švieslentes ir knygų rekomendavimo įrankį.

Tema. Rasa Januševičienė pateikia pasaulio bibliotekose pastaruoju metu vyraujančių mokslinių tyrimų krypčių ir temų apžvalgą. Autorė remiasi užsienyje leidžiamų bibliotekininkystei ir informacijos mokslams skirtų žurnalų turiniu, taip pat pasaulyje ir Lietuvoje vykstančių bibliotekų konferencijų bei seminarų temomis. Šio nagrinėjimo rezultatai gali būti naudingi planuojant šalies bibliotekų vykdomus tyrimus.

Pokalbis. Geriausia 2024 m. bibliotekininkė Ala Norvilienė pasakoja apie mokyklos bibliotekininko kasdienybę, bendradarbiavimo su pedagogais, kolegomis iš kitų bibliotekų svarbą ir skaitymo skatinimo iniciatyvų reikšmę ugdymo procese. Su Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos bibliotekininke kalbėjosi Vaidenė Grybauskaitė.

Įtraukioji leidyba. „Tarp knygų“ redakcija ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka publikuoja straipsnių apie įtraukiąją leidybą ciklą. Ketvirtoje publikacijoje Inesa Rinkevičiūtė išsamiai pristato prieinamam leidiniui tinkamiausią EPUB formatą – kaip skaityti šio formato leidinį. Kokių įrankių reikia norint atverti EPUB formato knygą įrenginiuose: mobiliajame telefone, planšetėje, kompiuteryje ar elektroninėje skaityklėje, kokios numatytosios skaitymo programos įdiegtos skirtingose operacinėse sistemose?

Bibliotekų turtai. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė pristato du Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigytus vertingus veikalus – tai XVII a. logikos vadovėlis lotynų kalba (Martyno Smigleckio „Logika“, 1658) ir lietuviškas XIX a. elementorius (Johanno Gottliebo Weisso „Naujas pibelis“, po 1850). Kuo išskirtinės įsigytos šių leidinių laidos?

Baroko literatūros metai. 2025-ieji – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metai. Asta Vaškelienė pasakoja apie su Lietuva siejamus baroko literatūros kūrėjus, jos žanrus. Barokas buvo išskirtinė, stebinusi epocha, o literatūra nelengvai perprantama, reikalaujanti to meto politikos, istorijos ir kultūros žinių. Kodėl? Sužinosite skaitydami straipsnį, kuriame autorė atskleidžia atsakymus pateikiantį kontekstą.

Sukaktys. Minint Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, Justyna Sadovska į rašytoją siūlo pažvelgti ir kaip į aktyvią visuomenės veikėją, feministę, jautrią, tvirtą, gyvybingą asmenybę. Be kitų šaltinių, ji remiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Žemaitės ir kituose fonduose saugomais rankraštiniais dokumentais.

Geroji patirtis. Jau dešimt metų Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikiantis Komiksų centras formuoja kitokį visuomenės požiūrį į komiksus – vis daugiau lankytojų supranta, jog piešiniais perteikiamas pasakojimas gali atskleisti sudėtingas istorijos, filosofijos temas, pristatyti žinomą asmenybę. Apie naujausią centro iniciatyvą, kuria šiuolaikinio jaunimo žvilgsniu buvo siekiama interpretuoti Stasio Šalkauskio asmenybę, jo filosofines mintis, pasakoja Rimantė Filipavičienė.

Užsienyje. Šiame numeryje – trys publikacijos po Lietuvos bibliotekų atstovų apsilankymo Šiaurės Europos valstybių bibliotekose. Julija Skerniškytė lygina lietuvių ir danų veiklą dirbant su disleksiją turinčia auditorija, Neda Pratapaitė atskleidžia, su kokiomis suomių kolegų puoselėjamomis tradicijomis ir diegiamomis naujovėmis susipažino lietuviai, o Inesos Dumbravienės pasakojime – kokių idėjų Panevėžio regiono bibliotekininkai pasisėmė lankydamiesi Oslo viešosiose bibliotekose.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Helsinkio centre veikianti Rikhardinkatu biblioteka – seniausia viešoji biblioteka šalyje. Jos neorenesansinio stiliaus su art nouveau elementais pastato viduje akį traukia atrijus ir įspūdingi sraigtiniai laiptai. Apie Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos specialistų mobilumo vizitą po Helsinkio bibliotekas skaitykite p. 29. Nedos Pratapaitės nuotr.