2025 m. birželio 30 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ birželio mėnesio numeris

Šeštajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje nagrinėjama, kaip Jungtinėje Karalystėje gyvenantys emigrantai iš Lietuvos sudaro dvinarius vaikų vardus, domimasi Pilypo Ruigio žodyno (1747) pirmos dalies skolintos šaknies priesaginiais veiksmažodžiais, skelbiamas pokalbis apie naujadarus XXI a. vaikų ir jaunimo verstinėje literatūroje.

Daiva Sinkevičiūtė

Kaip emigrantai iš Lietuvos sudaro dvinarius vaikų vardus Jungtinėje Karalystėje? 3

Registrų centro duomenimis, 1991–2020 m. Jungtinėje Karalystėje gimė daugiau nei 17 tūkst. mergaičių ir daugiau nei 18 tūkst. berniukų Lietuvos piliečių. Kai kurie iš jų buvo registruoti dviem vardais. Tokie vardai sudarė 9,9 procento mergaičių ir 9,8 procento berniukų vardų, šiuo laikotarpiu duotų Jungtinėje Karalystėje emigrantų iš Lietuvos vaikams. Straipsnio autorė apžvelgia, kaip 1991–2020 m. emigrantai iš Lietuvos Jungtinėje Karalystėje sudarė dvinarius vaikų vardus – kaip derino lietuvių kalbai būdingus ir nebūdingus vardus, kokie derinių vardai dažniausi, ar deriniuose kartojasi dažniausi to paties laikotarpio šios šalies emigrantų iš Lietuvos vienanariai vardai.

Anželika Smetonienė

Pilypo Ruigio žodyno (1747) pirmos dalies skolintos šaknies priesaginiai veiksmažodžiai 10

Lietuvių kalbos skoliniais, o ypač slavizmais, domimasi jau nuo seno, vis dėlto daugelyje tyrimų dominuoja vardažodžiai, o veiksmažodžiai tebėra menkiau nagrinėti. Mažokai tirti ir Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) žodyno „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ (1747) veiksmažodžiai slavizmai. Straipsnyje nagrinėjami iš pirmos šio žodyno dalies (lietuvių–vokiečių kalbų) išrinkti skolintos šaknies priesaginiai veiksmažodžiai ir hibridai. Palyginti nedidelės apimties šaltinyje jų aptikta gana daug – 194 atskiri žodžiai. Šie veiksmažodžiai straipsnio autorės suskirstyti į kelias grupes: 1) neabejotini slavizmai, 2) veiksmažodžiai, turintys lietuvių kalboje bendrašaknių vardažodžių, kurie potencialiai galėtų būti vedinių pamatiniai žodžiai, 3) hibridai, 4) veiksmažodžių poros, kurias sudaro tą pačią šaknį, bet skirtingas priesagas turintys veiksmažodžiai. Aptariant šias veiksmažodžių grupes išryškinami svarbiausi skolinių integracijos į lietuvių kalbą dėsningumai.

Aktualijos

Kai pritrūksta žodžio... XXI a. vaikų ir jaunimo verstinės literatūros naujadarai (Aurelija Gritėnienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 16

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija tęsia pernai pradėtą seminarų ciklą „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“. Pirmuose dviejuose seminaruose sumanyta pažvelgti į mūsų vertėjų, kūrėjų ir redaktorių kalbinį kūrybingumą, pasireiškiantį visų pirmiausia naujų žodžių kūrimu. Spausdinamas pokalbis su seminaro, vykusio gegužės 15 d., lektore, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininke, viena iš Bendrinės lietuvių kalbos žodyno rengėjų dr. Aurelija Gritėniene, naujadarus, aptinkamus verstinėse vaikų ir jaunimo prozos knygose, kaupiančia jau beveik 15 metų. Pasak pašnekovės, „turint prieš akis platesnį verstinės vaikų ir jaunimo literatūros kontekstą akivaizdu, kad ir vertėjai, ir redaktoriai vis drąsiau žaidžia, eksperimentuoja su kalba ir jaunajam skaitytojui labai dažnai parodo, kokia lanksti, paslanki ir tinkama kūrybai yra lietuvių kalba. […] Naujadarų radimasis yra gyvas kalbos vystymosi procesas, įtraukti naujadarą į rengiamus žodynus ar ne, sprendžia leksikografai, o vertėjai ir redaktoriai yra potencialūs aiškinamųjų žodynų pildytojai“.

Apie meilę teatrui, gimtajai kalbai ir savo kraštui (Danutė Budrytė-Samienė, kalb. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė) 24

Dvidešimt septynerius metus gyvuojantis Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Jurbarko skyrius džiaugiasi tiek pat metų trunkančiu bendradarbiavimu su Jurbarko Konstantino Glinskio teatru ir jo vadove Danute Budryte-Samiene, kuri yra ne tik šio teatro vadovė, bet ir daugelio jame pastatytų spektaklių režisierė, scenarijų autorė, aktorė, įvairių Jurbarke vykstančių renginių sumanytoja, aktyvi LKD Jurbarko skyriaus narė, organizuojanti Lietuvių kalbos dienoms skirtus renginius, daug dėmesio skirianti kraštiečių atminimui. D. Budrytės-Samienės kuriami spektakliai vaikams pasiekia ir išeiviją, nes, kaip teigia režisierė, „išeivijos lietuviukams reikia estetiškos, tvarkingos lietuviško teatro abėcėlės. Pasakos, kurią atmintų išeivijoje gyvenantys tėvai, gyvai ir kokybiškai atliekamų dainų, lietuviško kostiumo, skoningos butaforijos ir dekoracijų“.

Laudatio Vitalijai Maciejauskienei (Artūras Judžentis) 29

 Birželio 14 d. gražią sukaktį atšventė lietuvių vardyno tyrėja, žymi mūsų pavardžių specialistė, daug nusipelniusi ir vietovardžių tyrimams, prof. habil. dr. Vitalija Maciejauskienė.

Kronika

Lietuvių kalbos draugijoje (Rita Urnėžiūtė) 31

Gegužės 16 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete apdovanotos jau penktą kartą surengtų žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų nugalėtojos Milda Matulaitytė-Feldhausen ir Oksana Mazur.

Spausdintus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu www.melc.lnb.lt.