2025 m. rugsėjo 30 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ rugsėjo mėnesio numeris

Devintajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje pasakojama apie Kėdainių regiono pelkių vardus, skelbiamas pokalbis apie Klaipėdos miesto ir rajono viešųjų įstaigų pavadinimų tyrimą, pristatomi Vilniaus universiteto bibliotekai perduoti kalbininko Leonardo Dambriūno šeimos išsaugoti dokumentai, rašoma apie Panevėžyje surengtus Eugenijaus Urbono skaitymus. 

Rytas Tamašauskas 
Įdomiausių Kėdainių regiono pelkių vardų varžytuvės 3

Kėdainių žemės vardynas atspindi buvusių ir esamų gyventojų tapatybę, pasaulio suvokimą, gyvenimo būdą, istorinę, geografinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę regiono atmintį, raštuose fiksuotus buvusius, iš kartos į kartą perduotus ir esamus vardus, leidžia įžvelgti kai kurių vietovardžių formų kilmę, raidą ir kaitą. Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija (kalbininkė Rūta Švedienė) jau kelerius metus kviečia visuomenę pasidomėti šio regiono vietų vardais ir balsuoti gražiausių, įdomiausių, originaliausių vietovardžių rinkimuose. Vardus atrenka ir aprašus parengia Rytas Tamašauskas.

2019 m. rinkti įdomiausi gyvenamųjų vietų pavadinimai, paskui skelbti upėvardžių (2020), ežerų (2021), miškų (2022) ir kalnų vardų (2023) rinkimai. 2024-aisiais sumanyta patyrinėti įmirkusių plotų vardyną. Iš viso buvo pateiktas 21 pelkių pavadinimas (helonimas). Gyventojai, balsuodami savivaldybės svetainėje, įdomiausiais pripažino šiuos vardus: Sabina (Dotnuva), Peklelė (Šventybrastis), Šiaušerynė (Pernarava). Straipsnyje plačiau pristatoma šių vardų kilmė ir vartosena (seniausi užrašyti pavartojimo atvejai, užfiksuoti žmonių pasakojimai apie šias vietas), artimos reikšmės ir sandaros pavadinimai, geografiniai vietovės bruožai ir kt. Apžvelgus gyventojų išrinktus vardus, supažindinama su dar keletu Kėdainių regiono helonimų: Aketės (Truskava), Asiūklytė (Labūnava), Barzdinė (Josvainiai), Baublynė (Josvainiai), Drausbalė (Pernarava), Dūdbalės (Labūnava), Vainikinė (Devynduoniai).

Vilma Zubaitienė 
Papildytas Vilniaus universiteto bibliotekoje kaupiamas Leonardo Dambriūno archyvas 12

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas Leonardo Dambriūno (iki 1945 m. Dambrausko, 1906–1976) archyvas (F256) – gausi kalbininko rašytų ir jam siųstų laiškų bei kitų dokumentų sankaupa. Birželio mėnesį bibliotekai per Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkę perduotas nemažas archyvo papildymas – kalbininko archyvo dalis, padovanota jo dukters Marijos Dambriūnaitės-Šmitienės (Schmidt). Tai straipsnių kopijos, korespondencija ir kita su mokslininko ir pedagogo veikla susijusi medžiaga, liudijanti XX a. lietuvių kalbos tyrėjo gyvenimą ir darbus. Leonardo Dambriūno archyvas, bibliotekoje pradėtas kaupti kalbininko šeimos – žmonos Elenos ir dukters Marijos, žento Andriaus Šmito, bei „Gimtosios kalbos“ vyr. redaktoriaus Aldono Pupkio pastangomis, papildytas gausiu rinkiniu – tiek autoriaus straipsnių kopijų ar atspaudų, tiek ankstesnių mašinraščių, dažniausiai švarraščių (su viena kita rankraštine pastaba) ir nemažu pluoštu laiškų dublikatų ar kserokopijų. Jie rodo plačius autoriaus interesus – nuo lietuvių kalbotyros ir lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos, vartosenos ir norminimo problemų iki kalbinių darbų recenzijų, anotacijų, straipsnių apie lietuvių kalbos tyrėjus, kultūros ir mokslo veikėjus, kultūrinių apžvalgų ir publicistinių tekstų švietimo ir tautinio ugdymo klausimais.

Aktualijos 
Pavadinimai įtvirtina mūsų tapatybę (Evelina Dargytė, kalb. Daiva Beliokaitė) 22

Klaipėdos rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, pirmą kartą dviem šios mokslo įstaigos absolventėms − Evelinai Dargytei ir Rimantei Plikūnaitei − skyrė premijas už rajonui aktualius baigiamuosius darbus. Taip siekiama stiprinti mokslo ir savivaldos bendradarbiavimą, skatinti studentus rinktis temas, svarbias vietos bendruomenei, ir kurti realią naudą. Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos rajono Johano Ferdinando Kelkio skyriaus pirmininkė Daiva Beliokaitė kalbina Eveliną Dargytę, bakalauro darbo „Klaipėdos miesto ir rajono viešųjų įstaigų pavadinimai vietiškumo aspektu“ autorę. Studentės atliktas tyrimas skatina susimąstyti, kiek Klaipėdos rajono ir miesto švietimo įstaigų pavadinimai atspindi krašto geografinį, kultūrinį ir istorinį savitumą.

Pedagogo užrašai 

Packava, katros niekur nenuspirksi (Miglė Baranauskaitė) 26

Kalba – kelias į Tėvynę (Neringa Marcinkeviča) 27

Spausdinami 2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojų darbai.

Apžvalga  
Arnoldas Piročkinas. Jono Jablonskio gyvenimas ir darbai (Artūras Judžentis) 28

Išėjo Arnoldo Piročkino veikalo apie Joną Jablonskį antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas. Knyga išaugo iš kone prieš 50 metų išleistų dviejų knygų: „Prie bendrinės kalbos ištakų“ (1977) ir „Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas“ (1978). Antrasis leidimas pildytas vėlesnių autoriaus darbų apie Jablonskį duomenimis, atsisakyta sovietų valdžios primestų reikalavimų. Tai knyga ne vien apie žymųjį lietuvių kalbininką, bet ir apie jo gyventą laiką ir aplinką, apie inteligentų tarpusavio santykius, požiūrį į kalbą ir jos tvarkybą, į tikėjimą ir Bažnyčią, apie kultūrines ir ekonomines ano meto gyvenimo sąlygas.

Kronika 
Eugenijaus Urbono skaitymai (Lionė Lapinskienė) 30

Daugiau kaip penkis dešimtmečius Panevėžyje gyvenęs ir dirbęs lituanistas, mokytojas ekspertas, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys Eugenijus Urbonas (1935–2019) buvo ilgametis Vytauto Žemkalnio gimnazijos (anksčiau 2-oji vidurinė) direktorius, Lietuvoje žinomas kraštotyrininkas, pažintinių tiriamųjų ekspedicijų mokiniams organizatorius, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus įkūrėjas (1988), Maironiečių draugijos (1989) kūrimosi iniciatorius ir vadovas, laikraščio „Sandrava“ leidėjas (1990–2017), knygų autorius ir sudarytojas, spaudos bendradarbis, skulptoriaus Algimanto Vytėno sukurto paminklo Juozui Balčikoniui pastatymo Kranto g. (1996) iniciatorius. Šio iškilaus panevėžiečio 90-mečio proga Panevėžyje surengti Eugenijaus Urbono skaitymai.

Spausdintus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu www.melc.lnb.lt.