„Komunikacijos mokslas be ribų: naujos atvirosios prieigos el. knygos Cambridge Core – Journals & Books Online duomenų bazėje“

Ronald J. Krotoszynski, Jr, András Koltay and Charlotte Garden. Disinformation, Misinformation, and Democracy : Defining the Problem, Identifying Potentially Effective Solutions, and the Merits of Using a Comparative Legal Approach. Cambridge University Press, 2025.- 1e. knyga (432 p.)

Šių dienų skaitmeniniame amžiuje dezinformacijos ir klaidinančios informacijos sklaida tradicinėse bei socialinės žiniasklaidos platformose kelia rimtą grėsmę demokratinėms sistemoms. Vis dėlto politinės raiškos ribojimas vardan tiesos taip pat gali ardomai veikti esmines demokratijos vertybes, todėl šioje publikacijoje garsūs teisės srities mokslininkai iš įvairių demokratinių pasaulio valstybių analizuoja ir vertina skirtingus reguliavimo mechanizmus, skirtus šiai kompleksiškai problemai spręsti, pabrėždami, kad taikomos priemonės neturi būti žalingesnės už pačią problemą. Autoriai, pasitelkdami lyginamąjį požiūrį, leidinyje pateikia naujas ir reikšmingas įžvalgas apie metodus, pradedant politinės kalbos reguliavimu nacionaliniais teisės aktais iki pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimo ir įgalinimo, siekiant mažinti dezinformacijos poveikį. Knygoje taip pat siūlomos racionaliais sprendimais grįstos rekomendacijos politikos formuotojams, teisėjams, teisininkams ir akademinei bendruomenei, kuri siekia stiprinti demokratines vertybes, skatinant laisvą politinę kalbą ir kovojant su dezinformacija.

Madelyn R. Sanfilippo, , Melissa G. Ocepek. Governing Misinformation in Everyday Knowledge Commons. Cambridge University Press, 2025.- 1e. knyga (292 p.)

Kolektyvinėje monografijoje sistemingai analizuojama dezinformacijos problema šiuolaikinėje visuomenėje, ypatingą dėmesį skiriant jos raiškai kasdienėje žmonių patirtyje. Leidinyje derinamos trys mokslinės tradicijos – kasdienybės studijos, dezinformacijos tyrimai bei žinių bendrųjų išteklių valdymo analizė. Šis tarpdisciplininis požiūris leidžia kompleksiškai nagrinėti, kaip įvairaus pobūdžio bendruomenės – tiek virtualios, tiek fizinės – susidoroja su informacijos patikimumo, kokybės ir tiesos klausimais bei ieško būdų apsisaugoti nuo klaidinančios ar kenksmingos informacijos. Knygoje pristatoma dešimt atvejų studijų, kurios atskleidžia, kaip skirtingos bendruomenės priima kolektyvinius sprendimus, susijusius su dezinformacijos atpažinimu, jos valdymu ir atsaku į ją. Tyrimuose pabrėžiama, kad patikimumas, pasitikėjimas ir informacinis atsparumas nėra statiškos sąvokos – jos yra nuolat perkonstruojamos kasdienio bendravimo ir socialinės sąveikos kontekstuose. Svarbią vietą leidinyje užima analizė, kuri atskleidžia, kaip formuojasi socialinės normos bei sąmoningo valdymo mechanizmai, leidžiantys bendruomenėms atskirti pavojingą dezinformaciją nuo mažareikšmių netikslumų ar simbolinių „baltųjų melų“. Taip pat keliami svarbūs klausimai, susiję su etiniais, politiniais, ekonominiais, socialiniais bei technologiniais dezinformacijos valdymo aspektais, kurie reikalauja nuoseklaus, sistemingo tyrimo ir viešos diskusijos tarp visuomenės ir institucijų.

Bhaskar Chakravorti, Joel P. Trachtman. Defeating Disinformation: digital Platform Responsibility, Regulation and Content Moderation on the Global Technological Common. Cambridge University Press, 2025.- 1e. knyga (261 p.)

Pasaulinės skaitmeninės platformos kelia naujus ir kompleksiškus iššūkius. Jos yra tapusios galingais komercijos ir pasaulinės bendruomenės kanalais, kurie turi milžinišką potencialą paveikti ir netgi formuoti vartotojų elgseną globaliu mastu. Leidinyje analizuojama, kaip suderinti žodžio laisvės principą ir pavojingo internetinio turinio reguliavimą, siekiant mažinti skaitmeninių platformų keliamą riziką visuomenei. Šiame darbe taikomas tarpdisciplininis požiūris, integruojantis įžvalgas iš skirtingų geografinių kontekstų ir analizuojantis paralelias problemas, susijusias su pasauliniais reiškiniais. Publikacijos skyriuose taip pat yra diskutuojama apie skaitmeninių platformų atsakomybę už jų talpinamą turinį, kurią riboja nacionaliniai teisės aktai, pavyzdžiui.: Jungtinių Amerikos Valstijų Komunikacijų padorumo akto 230 skyriaus nuostatos. Tai išsami ir nuosekli publikacija pateikianti integruotą, pasaulinę perspektyvą šių iššūkių sprendimui, tuo pat metu išlaikant ir netgi stiprinant platformų socialinį bei kultūrinį indėlį į visuomenę.

Kyle Langvardt, Lincoln, Justin (Gus) Hurwitz. Media and Society After Technological Disruption. Cambridge University Press, 2025.- 1e. knyga (310 p.)

Interneto atsiradimas ir plėtra iš esmės transformavo žiniasklaidos kraštovaizdį bei nusilpnino tradicinių, XX amžiuje įsitvirtinusių, žurnalistinių institucijų kontrolės bei priežiūros  mechanizmus. Auganti konkurencija su internetiniais žiniasklaidos šaltiniais prisidėjo prie vietinės žurnalistikos kokybės nuosmukio, o socialinių tinklų platformos, tokios kaip „Facebook“, „TikTok“ ar „YouTube“, vartotojams suteikė precedento neturinčią galią ne tik vartoti, bet ir kurti bei platinti informaciją. Toks medijų decentralizavimas lėmė spartesnę ir platesnę žalingos informacijos sklaidą, o socialinės žiniasklaidos platformos, atsakingos už turinio moderavimą, neturi tiesioginių analogų tradicinėje, valstybių remiamoje žiniasklaidos sistemoje. Teisės sistema vis dar siekia prisitaikyti prie šių iš esmės pakitusių aplinkybių.

Šiame akademiniame leidinyje šešiolika tyrėjų iš teisės, žiniasklaidos, technologijų ir istorijos sričių analizuoja svarbiausius pokyčius, susijusius su informacijos sklaidos skaitmenizavimu. Atskiruose skyriuose aptariamas pasitikėjimo žiniasklaida nuosmukis, šmeižto ir privatumo teisės pokyčiai, internetinio turinio moderavimo problemos bei žurnalistikos sektoriaus finansinio tvarumo iššūkiai skaitmeniniame amžiuje.