Kaupiame žinias – ne pažymėjimus: treji kultūros darbuotojų kompetencijų ugdymo metai

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas projektas „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ pasiekė savo pirmojo etapo finišą. Šia proga surengtas baigiamasis projekto renginys, į kurį atvyko per 50 kultūros įstaigų vadovų iš visos Lietuvos.

„Apžvelgdama trejų metų įdirbį, norėčiau išskirti kelias pagrindines šio projekto stiprybes, kurios turi ir turės ateityje ryškų poveikį mūsų bendruomenei, o per mus ir visuomenei, kuri naudojasi kultūros įstaigų paslaugomis. Matydami projekto rezultatus, galime daryti prielaidą, kad per šiuos metus mokymosi kultūra organizacijose įsitvirtino, dažnu atveju tapo labai natūraliu, savaiminiu dalyku, o kultūros darbuotojai ėmė matyti realią kompetencijų kėlimo vertę. Mūsų mokymų stiprybė – projekto komandos ir besimokančiųjų požiūris į juos. Mokymus organizavome ir mokėmės ne dėl „paukštuko“. Siūlėme kokybę, aktualumą ir realią naudą. Mokymai nebuvo atsitiktiniai ar padriki. Rinkomės rizikingą, bet įdomų eksperimentų kelią, siūlėme ne tik temų, bet ir formų įvairovę. Taip pat sukūrėme tinklaveikos platformą tarp organizacijų – telkiame kultūros bendruomenę ir kuriame pokytį“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka tapo kompetencijų centru, atsakingu už viso kultūros sektoriaus darbuotojų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų ugdymą, taip pat bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą.  

Renginyje Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinės direktorės patarėja Alma Masevičienė pristatė bibliotekų sektoriaus profesinių kompetencijų ugdymo rezultatus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos veiklos administravimo ir finansų skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Gikė – archyvų. Kultūros centrų profesinių kompetencijų ugdymo rezultatus apžvelgė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja regionų kultūros veikloms Inga Kriščiūnienė, o Lietuvos nacionalinio muziejaus programos „Marta“ vadovė Brigita Sinickienė pasidalijo muziejų profesinių kompetencijų ugdymo pasiekimais.

„Auginame kultūros darbuotojus, kad jie augintų kultūrą“, – sako projekto ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro vadovė Agnė Cicėnienė. Apžvelgdama projekto statistiką, ji pažymėjo, kad buvo kone dvigubai viršyti numatyti rodikliai, ypač pernai ir šiemet. Iš viso mokymuose dalyvavo beveik 9700 kultūros organizacijų atstovų iš 67 šalies miestų ir miestelių ir 305 organizacijų. Bendras mokymų vertinimas sudaro 9,3 balo. Rekordas, per kiek laiko užsipildė registracija į mokymus, buvo 3 minutės. Iš viso savo kompetencijas pakėlė daugiau nei pusė kultūros įstaigų darbuotojų. Kultūros ministerijos planavimo dokumentuose numatyta, kad iki 2030 metų ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją. 

Lietuvos nacionalinės bibliotekos organizuotas kompetencijų ugdymas apėmė įvairias kryptis ir formas: tiek gyvus, tiek nuotolinius mokymus, hakatoną, kūrybiškumo forumą, pažintinius vizitus, konferencijas, testų platformą, tinklaveikos renginius. Sukurta Kompetencijų biblioteka – nuotolinė e. mokymų aplinka, kurioje kultūros darbuotojai gali mokytis sau patogiu laiku, patogiu tempu ir patogioje vietoje.

Projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ finansuoja Kultūros ministerija pagal 2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.