2025 m. lapkričio 4 d.

Didžiajam Vilniaus Seimui – 120: knygų ekspozicija, primenanti apie lietuvių tautos drąsą

2025 metai – ypač svarbi data Lietuvos istorinėje atmintyje. Minime 120-ąsias metines, kai 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas – įvykis, nubrėžęs esminę kryptį Lietuvos valstybingumui ir autonomijos idėjai.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2025 metais minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, pažymi, kad sukanka 120 metų, kai 1905 m. dirbo Didysis Vilniaus Seimas, nutarimuose didžiausiu lietuvių tautos priešu įvardijęs Rusijos vyriausybę ir nutaręs reikalauti Lietuvos autonomijos.

Kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaitykloje parengtoje teminėje knygų ekspozicijoje.

Dokumentų sąrašą rasite čia.

1905: tautos valios garsas

Didysis Vilniaus Seimas, vykęs 1905 m. gruodžio 4–5 d. (lapkričio 21–22 d.), Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), buvo pirmoji ryški tautinės valstybinės raidos gairė.

Pagrindiniai momentai:

• Idėjos gimimas: Seimo koncepcija pradėjo formuotis 1905 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Pagrindinis sumanytojas – lietuvių tautinio atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius, pasidalijęs idėja su „Vilniaus žinių“ leidėju Petru Vileišiu ir redaktoriumi Jonu Kriaučiūnu. Laikraščio redakcija tapo rengėjų štabu.
• Atsišaukimas: lietuviškų partijų ir nepartinės inteligentijos atstovų išrinktas Organizacinis komitetas 1905 m. lapkričio 11 d. (spalio 29) laikraštyje „Vilniaus žinios“ paskelbė Atsišaukimą į lietuvių tautą, kviečiantį tautos atstovus į Visuotinį lietuvių suvažiavimą.
• Mastas, viršijęs lūkesčius: suvažiavime dalyvavo apie 2 000 atstovų iš visų visuomenės sluoksnių (inteligentijos, valstiečių, darbininkų, bajorų) ir atvykusiųjų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos bei Mažosios Lietuvos.
• J. Basanavičius Seimo pradžioje perskaitė kreipimąsi ir perdavė Organizacinio komiteto įgaliojimus tautos atstovams.

Istoriniai nutarimai ir reikšmė

Seimo metu buvo nagrinėta politinė situacija, agrarinis, švietimo klausimai, svarstytos autonomijos idėjos ir taktikos jai iškovoti. Nutarimai buvo išspausdinti ir publikuoti laikraštyje „Vilniaus žinios“ gruodžio 7 d. (lapkričio 24 d.).

Svarbiausi nutarimai įtvirtino šias idėjas:

• Priešo įvardijimas: Rusijos vyriausybė įvardyta kaip didžiausias lietuvių tautos priešas, prieš kurį reikia kovoti kartu su kitomis imperijos tautomis.
• Autonomijos reikalavimas: Iškeltas reikalavimas suteikti Lietuvai autonomiją lietuvių gyvenamoje teritorijoje, su demokratiškai išrinktu Seimu Vilniuje.
• Pilietinio nepaklusnumo formos: numatyta nemokėti mokesčių, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas.
• Lietuvių kalbos gynimas: nutarta vartoti lietuvių kalbą valsčių įstaigose, mokyklose, priimtas specialus nutarimas, smerkiantis lietuvių lenkinimo politiką katalikų bažnyčiose.

Pokyčiai ir palikimas

Nors carinė valdžia ėmėsi represijų, Seimo nutarimai nepaprastai sustiprino tautinį judėjimą ir privertė valdžią padaryti nuolaidų: leista dirbti lietuviams mokytojams, dėstyti lietuvių kalbą kaip atskirą dalyką, atsirado laisvesnė spauda, leista kurtis švietimo draugijoms.

„Didysis“ titulas: pavadinimas „Didysis“ prigijo gana greitai, jau 1906 metais.

Didžiuoju suvažiavimas pirmą kartą pavadintas gruodžio 1 (lapkričio 14) d., tuoj po įvykio Povilo Višinskio straipsnyje „Pirmutinis Didysis Lietuvių suvažiavimas Vilniuje“ laikraštyje „Lietuvos ūkininkas“, o per 1906 metus Lietuvoje prigijo naujas pavadinimas – Didysis Vilniaus Seimas, kuris vertinamas kaip pirmas ryškus tautinės valstybinės raidos etapas.

Kaip taikliai apibendrino Egidijus Motieka:

„Šaukiant Lietuvių suvažiavimą net nežinota, kuo visa tai baigsis. Nežinota, ar jis iš viso įvyks. Galėjo sutrukdyti vietinė caro administracija, galėjo neatsiliepti ir lietuvių visuomenė. Tačiau suvažiavimas įvyko ir pranoko visus lūkesčius. Tautos, valstybės gyvenime negali būti daug įvykių, kad ir epochinių, kuriuos ji pavadintų „didžiaisiais“. O juk Seimas didžiuoju tapo praėjus labai trumpam laikui. Didysis jis buvo savo mastu, reikšme, priimtais nutarimais.“

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose. Daugiau informacijos čia.

Naudoti šaltiniai:

Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka ; Lietuvos istorijos institutas. – 2-oji patais. laida. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. – 360, [1] p.

Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų / Valdas Selenis. – Portr. – Bibliogr. išnašose // Voruta. – ISSN 1392-0677. – 2020, Nr. 4 (gruodis), p. 36–40.

Didysis Vilniaus seimas ir tauta / Bronius Genzelis // Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją / Bronislovas Genzelis. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2005]. – P. 52-60.

Didžiojo Vilniaus Seimo reikšmė / Egidijus Motieka // Vilniaus miesto istorijos skaitiniai / sudarė Eugenijus Manelis, Romaldas Samavičius. – Vilnius : UAB „Vilniaus knyga“, 2001. – P. 334–341.

Didysis Vilniaus Seimas / Jurgita Mockienė // vle.lt [interaktyvus]. [žiūrėta: 2025-09–18]. Prieiga per internetą›