2025 m. gruodžio 17 d.

Išleista Alexandre’o Kojève’o knyga „Ateizmas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido rusų kilmės prancūzų filosofo Alexandre’o Kojève’o (1902–1968) knygą „Ateizmas“ (versta iš Alexandre Kojève, L’athéisme, Gallimard, 1998).

Knyga, kuri neturėjo būti išleista, prieš autoriaus valią buvo išspausdinta ir nukeliavo pas skaitytojus. Apie tai knygos įvade pasakoja prancūzų filosofas profesorius Laurant’as Bibard’as, primindamas, kad tekstas parašytas 1931 metais, kai autoriui tebuvo 29-eri ir jis viešumoje niekam nebuvo žinomas. Po kelių metų Alexandre’as Kojève’as (tikr. Aleksandras Koževnikovas) išgarsėjo savo dėstomu Hegelio „Dvasios fenomenologijos“ kursu ir tapo vienu ryškiausių praeito amžiaus prancūzų ir visos Europos filosofų. Vėliau vokiečių filosofas Martinas Heideggeris prisipažino nesutikęs žmogaus, turinčio tokį didelį filosofo talentą, kokį turėjo A. Kojève’as.

„Gimęs Maskvoje, Alexandre’as Kojève’as 1920 m. emigravo iš Rusijos, iki 1926 m. studijavo Berlyno ir Heidelbergo universitetuose, nuo 1926 m. gyveno Prancūzijoje. Knyga „Ateizmas“ pateikia ateizmo fenomeno interpretaciją. Į teistų ir ateistų ginčą Kojève’as žiūri ne tik per tikinčiųjų ir netikinčiųjų ginčą, bet ieško jo ontologinio paaiškinimo. Kitais žodžiais, jis teistų ir ateistų nesutarimus suvokia kaip ginčo dėl būties ir nebūties dalį. Tai nėra vien tik įprastinis religingumo ir pasaulietiškumo ginčas. Galimas ir religinis ateizmas, o teizmas nebūtinai turi būti siejamas su religija. Teistų ir ateistų ginčas yra ne abstraktus filosofinis, bet ginčas dėl konkrečių žmonių gyvenimo ir mirties supratimo“, – rašoma ketvirtame knygos viršelyje.

Tekstą parengė ir vertimą redagavo prof. Laurent’as Bibard’as. Jis yra ir knygos apie mąstytoją „Kojève: L’homme qui voulait tout savoir“ („Kojève’as: žmogus, kuris norėjo žinoti viską“), išleistos 2016 m., autorius.

„Ateizmą“ iš prancūzų kalbos vertė Goda Bulybenko, redaktorė Teresė Paulauskytė, dailininkas Saulius Bajorinas. Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.