2025 m. gruodžio 16 d.

Medijų pasaulis šiandien ir rytoj: nauji el. leidiniai „EBSCO Publishing“ duomenų bazėje

Skaitmeninė era keičia mūsų supratimą apie medijas ir informacijos vartojimą, todėl kviečiame susipažinti su el. knygomis, kurias galima skaityti „EBSCO Publishing“ duomenų bazėje. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės, skaitykite čia.  Aktualių knygų anotacijas pateikiame žemiau.

Media pasts and futures: critical reflections on Power Without Responsibility / edited by Des Freedman and Michael Klontzas. – London : University of Westminster Press ; Liverpool : Liverpool University Press, 2025. – 198 p.

Kolektyvinėje akademinių straipsnių rinktinėje siekiama iš naujo permąstyti žiniasklaidos istorijos, galios, nuosavybės, įtakos ir poveikio klausimus. Autoriai remiasi viena žymiausių medijų kritikų Jameso Currano ir Gildos Stilton koncepcija „Galia be atsakomybės“ (angl. „Power Without Responsibility“, PWR) ir kviečia analizuoti žiniasklaidos veikimo trūkumus skirtinguose pasaulio regionuose bei ieškoti sprendimų, galinčių paskatinti kurti demokratiškesnes komunikacijos formas. Rinktinę sudaro penki teminiai skyriai. Pirmoje dalyje aptariama PWR koncepcijos reikšmė žiniasklaidos istorijos tyrimams ir analizei, taip pat pateikiamos įžvalgos apie žiniasklaidos sistemų raidą Europoje, Pietų ir Rytų Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Antroje dalyje nagrinėjama „rinkos cenzūros“ samprata ir jos poveikis žiniasklaidos kokybei bei įvairovei. Trečioji dalis analizuoja, kaip PWR idėjos gali būti pritaikytos šiuolaikinėms žiniasklaidos reformoms. Ketvirtoje dalyje išryškinamas visuomeninio transliavimo vaidmuo ir jo svarba ateities komunikacijos ekosistemoms. Penktoje dalyje, atsižvelgiant į istorines ir šiuolaikines iniciatyvas, aptariama radikaliõsios žurnalistikos PWR analizė, o baigiamąją rinktinės dalį užbaigia du originalūs PWR autoriaus J. Currano ir Gildos Stilton tekstai, kuriuose jie reflektuoja savo knygos idėjas bei jų aktualumą praėjus 43 metams nuo pirmojo leidimo. Tai reikšminga publikacija, skirta akademinei auditorijai, žiniasklaidos politikos ekspertams bei viešosios komunikacijos tyrėjams.

International disinformation: a handbook for analysis and response / Tomasz Chłoń, Robert Kupiecki and Filip Bryjka. – Leiden : Brill, 2025. – 292 p.

Ši monografija siūlo esminį ir novatorišką indėlį į dezinformacijos tyrimų lauką, siekiant pagilinti skaitytojo konceptualų ir empirinį supratimą apie informacinio karo procesus. Leidinyje sistemingai analizuojama užsienio vykdoma informacijos manipuliavimo ir kišimosi veikla (angl. „Foreign Information Manipulation and Interference“, FIMI) bei jos lemiamas vaidmuo formuojant šiuolaikinę politiką, viešąjį diskursą ir tiesioginę įtaką individo gyvenimui.

Pagrindiniai tyrimo klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti, yra šie:

kokia yra dezinformacijos epistemologinė kilmė ir kokios yra jos sisteminės savybės?

Kokie yra efektyvūs metodai dezinformacijai identifikuoti ir patikimumui vertinti?

Kokia strateginė paradigma yra būtina veiksmingam atsparumui dezinformacijai ugdyti ir jai neutralizuoti?

Knygoje gausu istorinių ir atvejo analizės pavyzdžių, pagrįstų empiriniais duomenimis, kurie atskleidžia valstybinių subjektų taikomas informacijos manipuliavimo taktikas, detaliai aptariamos strategijos – nuo itin siaurai sufokusuoto mikrotaikymo (angl. „microtargeting“) iki visapusiškų strateginių dezinformacijos kampanijų kūrimo ir įgyvendinimo.

Tai puikus informacijos šaltinis, skirtas akademikams, strategams ir politikos formuotojams, siekiantiems adekvačiai interpretuoti sudėtingą šiuolaikinę medijų aplinką ir ugdyti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms.

Fake news – what’s the harm? : four ideas for fact-checkers, policymakers & platforms on countering the consequences of false information & defending free speech / Peter Cunliffe-Jones. – London : University of Westminster Press, 2025. – 224 p.

Buvęs žurnalistas ir pirmosios faktų tikrinimo organizacijos Afrikoje įkūrėjas Peteris Cunliffe-Jonesas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 metų gerokai išaugo susirūpinimas dėl informacinės erdvės grėsmių. Jis teigia, kad didelė dalis šios srities specialistų rėmėsi klaidingomis prielaidomis vertindami „netikrų naujienų“ (angl. „fake news“) ir dezinformacijos pobūdį bei realų poveikį visuomenei. Savo monografijoje, pasitelkdamas 250 atvejų tyrimų apžvalga, autorius atlieka išsamų netikrų naujienų fenomeno sukeltų pasekmių vertinimą, kartu siūlydamas konstruktyvius sprendimus, kaip subalansuoti žodžio laisvės apsaugą ir kovą su dezinformacija. P. C. Jonesas taip pat analizuoja faktų tikrinimo praktikas, politinių sprendimų ir skaitmeninių platformų atsakomybę bei jų vaidmenį mažinant klaidingos informacijos plitimą. Knygoje nagrinėjamos galimos intervencijos priemonės, siekiant išvengti cenzūros ir užtikrinti viešąjį diskursą bei demokratiniais principais grįstą dialogą. Leidinyje taip pat galima rasti rekomendacinį faktų tikrinimo rinkinį, skirtą organizacijoms, politikams ir technologijų platformoms. Ši monografija yra labai svarbi komunikacijos mokslų, teisės ir medijų politikos specialistams, kurie domisi informacinės erdvės reguliavimu ir apsauga nuo dezinformacijos ir medijų etikos klausimais šiuolaikinėje demokratijoje.

Democracy and media in Europe: a discursive-material approach / Nico Carpentier and Jeffrey Wimmer. – Abingdon ; New York : Routledge, 2024. – 148 p.

Monografijoje nagrinėjama demokratijos ir žiniasklaidos sąveika pasitelkiant diskursyvinį-materialųjį požiūrį, leidžiantį naujai permąstyti medijų vaidmenį šiuolaikinėje Europoje. Knygoje analizuojami demokratiniais principais grįsti komunikacijos pagrindai, apimantys informacijos sklaidą, reprezentaciją, viešąją erdvę ir piliečių įtrauktį. Autoriai pabrėžia, kad medijų struktūros ir turinys kartu konstruoja demokratinį veikimą, jie remiasi socialinio konstruktyvizmo prieiga, kurioje pabrėžiama medijų infrastruktūrų ir praktikų reikšmė, aptariami įvairūs žiniasklaidos vaidmenys – nuo informacinės paramos piliečiams iki oponavimo galios struktūroms. Leidinyje išryškinamos medijų sistemos skirtingose Europos šalyse, atskleidžiant tiek jų galimybes, tiek sisteminius iššūkius ir konceptualiai susiejamos demokratijos teorijos su medijų studijomis, pateikiant nuoseklią analitinę schemą. Šis darbas reikšmingas politikos, medijų ir komunikacijos tyrimų srityje, nes padeda suprasti, kaip galima užtikrinti tvaresnę demokratinę komunikaciją ir kritiškai vertinti žiniasklaidos institucionalizaciją bei rinkos įtaką viešajam diskursui bei atpažinti grėsmes demokratijos funkcionavimui.