Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 12-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės Aušrinės Žilinskienės šventinis kreipimasis į šalies bibliotekininkų bendruomenę. Apžvelgdama besibaigiančius metus, ji džiaugiasi, kad bibliotekų darbuotojai neliko abejingi ir stojo ginti žodžio laisvės bei kitų demokratijos vertybių, ir primena, kad „tikroji stiprybė kyla iš tiesos, dalijimosi ir drąsos būti kartu“.

Įvykis. Vienas svarbiausių ir ryškiausių bibliotekininkų bendruomenės profesinių renginių yra Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bibliotekininkų asociacijų pakaitomis rengiamas kongresas. Šiemet šis kas penkerius metus organizuojamas renginys vyko Lietuvoje, Kaune. XII kongreso pagrindinė tema – bibliotekų vaidmuo saugant demokratiją, auginant daugiaaspektį visuomenės raštingumą. Rasa Januševičienė pasakoja, kokios dar temos buvo įtrauktos į forumo, kuriame skaityti 47 pranešimai, vyko diskusijos, kūrybinės sesijos, programą. Pažymėtina, kad į renginio programą šiemet buvo integruoti ir tradiciniai „Biržiškos skaitymai“.

Projektai. 2023–2025 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina kultūros sektoriaus darbuotojų bendrosioms, vadybinėms ir profesinėms kompetencijoms tobulinti skirtą projektą. Metų pabaigoje apžvelgti projekto pirmojo etapo rezultatai. Rasa Januševičienė pristato projekto statistiką (mokymuose dalyvavo beveik 10 tūkst. kultūros organizacijų atstovų, o stažuotėse – daugiau kaip 200 specialistų iš įvairių tipų bibliotekų) ir pagrindines profesinio tobulėjimo dimensijas (strateginio mąstymo ugdymas, profesinių kvalifikacijų gerinimas, gerosios patirties perėmimas, praktika kūrybinėse dirbtuvėse). 

Tema. Žydų mokslo institutas (YIVO), užsiimantis moksliniais Rytų Europos žydų istorijos, kultūros, jidiš kalbos tyrimais, 2025 m. minėjo savo įkūrimo 100-metį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė ir visus 2025 m. įgyvendino turiningą instituto jubiliejui skirtą programą. Rasa Stakauskaitė vardija svarbiausius Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro įgyvendintus akademinius bei edukacinius renginius Lietuvoje ir už jos ribų.

Tyrimai. Tarp daugybės Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančių renginių minėtinos ir įvairiose jos erdvėse rengiamos parodos. Jolanta Kanapickaitė dalijasi fizinių ir virtualių parodų Nacionalinėje bibliotekoje duomenimis. Ką parodė bibliotekos 2015–2025 m. parodų analizė? Kokios išryškėjo su parodų organizavimu susijusios tendencijos: kas dažniau jas inicijuoja – išorės ar vidaus rengėjai, kokia parodų lankytojų dinamika, kokios tematikos ekspozicijos lankytojams įdomiausios?

Nauji leidiniai. Darius Žiemelis pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą naują elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ numerį (ketvirtas tomas, specialusis (26) numeris), kuris kviečia permąstyti meno kūrinių ir tikrovės santykį. Žurnalo straipsnių rinkinyje reflektuojama Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo teorijos atspindžių filosofijoje ir tapyboje tema.

Nauji leidiniai. Lietuvos esperantininkė Ieva Švarcaitė parengė beveik 80 žymesnių šalies esperantininkų biografijų knygą, po mirties ją išleido sudarytojos duktė. Apie šį leidinį žurnale rašo Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas. Jis tikisi, kad pirmoji lietuvių kalba išleista tokio pobūdžio knyga ilgainiui sulauks ir tęsinio.

Žmogus ir laikas. Šio dailininko paveikslai balansuoja tarp klasikinės tapybos ir kičo, tarp realizmo ir siurrealizmo. Taip Dariaus Basčio kūrinius, kurie metų pabaigoje eksponuoti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, apibūdina Kęstutis Šapoka, žurnalo skaitytojams pristatydamas skulptoriaus, pastaruoju metu ėmusio tapyti, pasaulėjautą bei vaizduojamus objektus.

Sukaktys. Šioje rubrikoje siūlome skaityti Birutės Venteraitienės pasakojimą apie aktyvų Anykščių sąjūdininką, Lietuvos kariuomenės savanorį, tautodailininką Stanislovą Petrašką – jis būtų minėjęs 90 metų jubiliejų. Kraštotyrininkai ir tautodailininkai vieningai sutaria, kad šio meistro palikti paveikslai – išskirtiniai: S. Petraška Anykščių ir kitų Lietuvos vietovių vaizdus, įvairias istorines asmenybes įamžino originalia akmens dulkių technika.

Geroji patirtis. Šalies bibliotekos įgyvendina ne vieną su skaitymu siejamą projektą, tačiau Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos „Knyginėtojai“ išsiskiria savo koncepcija – čia skaitymo įprotis ugdomas nuo pat mažų dienų, o biblioteka tampa šeimos susitikimų, kūrybos ir atradimų vieta. Raminta Liubelionienė ir Gerda Matusevičienė aptaria projekto stiprybes, susiformavusias tradicijas, atskleidžia iniciatyvos, kuri laukiama tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, sėkmės receptą.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Etnografinio kaimelio fragmentas (aut. Agnė Trikšienė). Kalėdinis miniatiūrinių namelių kaimelis „Minis“ visą gruodį džiugino į Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės biblioteką užsukusius lankytojus. Siekdama autentiškumo, tautodailininkė kruopščiai sukūrė kaimo gryčią, mokyklą, vaistinę, krautuvę, arbatinę. Įdomu, kad pastaroji atkurta pagal istorinę Žagarėje stovėjusio pastato nuotrauką. Daugiau skaitykite p. 33. Indrės Rapkevičienės nuotr.