2026 m. sausio 19 d.
Socialinių mokslų skaityklos lentynas (III a., 334 kab.) papildė nauji anglų kalba parašyti leidiniai, atveriantys duris į dinamišką informacijos įtakos ir galios pasaulį. Juose ne tik rašoma apie propagandos ir medijų mechanizmus, informacinių srautų ir socialinių struktūrų sąveiką, konfliktų ir taikos komunikaciją, bet ir akcentuojama kritinio mąstymo svarba, o ji itin svarbi ugdant vaikų atsparumą žiniasklaidos įtakai. Kiekviena knyga, būdama savita, įsilieja į bendrą daugiasluoksnę žinių mozaiką, padedančią mums giliau suvokti sudėtingą šiandienos socialinę realybę.
Leidinys pateikia išsamią šiuolaikinės propagandos analizę, apimančią dezinformacijos, trolių ir botų veiklos, informacinės įtakos, psichologinių ir informacinių operacijų bei informacinio karo reiškinius. Atskleidžiamas konceptualus modelis leidžia sistemiškai nagrinėti šiuolaikines informacinės įtakos formas ir jų veikimo mechanizmus.
Per pirmuosius du XXI amžiaus dešimtmečius įvykę reikšmingi technologiniai ir socialiniai pokyčiai iš esmės transformavo informacinę aplinką, todėl informacinės įtakos problematika reikalauja naujo teorinio ir praktinio įvertinimo, o dabartinis laikotarpis sudaro palankias prielaidas tokiam persvarstymui.
Knygoje nuosekliai aptariama propagandos sąvokos kilmė, istorinė raida ir jos transformacijos skirtingais laikotarpiais, yra akcentuojami šiuolaikiniai propagandos metodai, įskaitant dirbtinio intelekto taikymą bei pažangias reklamos technologijas. Greta technologinių ir socialinių veiksnių nagrinėjami teisiniai, politiniai, diplomatiniai ir kariniai aspektai, didinantys analizės apimtį ir gylį. Šis reikšmingas mokslinis darbas yra skirtas nacionalinio ir kibernetinio saugumo specialistams, valstybės institucijų atstovams, politikos formuotojams, organizacijų vadovams, akademinei bendruomenei bei techninių ir socialinių mokslų studentams.
Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir Vakarų Europa save laikė demokratijos, politinių laisvių ir laisvosios rinkos kapitalizmo idealų puoselėtojomis – vertybių, kurios ilgą laiką formavo Vakarų politinę ir ekonominę tapatybę. Tačiau įžengus į XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį šie kadaise kilnūs idealai vis dažniau funkcionuoja kaip mitologizuotos konstrukcijos, turinčios menką sąsają su realybe, kurioje dominuoja koncentruotos Vakarų pasaulio politinės ir ekonominės galios struktūros. Knygoje atskleidžiama, kaip visuomenės, išaugusios iš šių mitologizuotų vaizdinių, ima fragmentuotis, skilti ir silpnėti. Autoriai teigia, kad daug šiandien Vakarus kamuojančios sumaišties kyla dėl to, jog socialinės, ekonominės ir politinės struktūros yra persmelktos menkai suvokiama ir retai įvardijama propagandos veikimo sistema. Todėl šios knygos analizės tikslas – demaskuoti šį diskursinį fasadą ir atskleisti realius galios mechanizmus Vakarų visuomenėse, parodant, kaip demokratijos, laisvės ir kapitalizmo idealai buvo transformuoti ir pritaikyti dominuojančių galios grupių interesams. Šis skaitinys bus aktualus visiems, siekiantiems kritiškai įvertinti Vakarų politinių ir ekonominių sistemų raidą ir jų ryšį su propagandos praktikomis.
Akademiniame leidinyje, parengtame žymiausių šios srities tarptautinių ekspertų, pateikiama išsami dezinformacijos, klaidingos informacijos, posttiesos, alternatyvių faktų, neapykantos kalbos, sąmokslo teorijų ir vadinamųjų netikrų naujienų tyrimų apžvalga. Leidinį sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje gvildenami pagrindiniai dezinformacijos tyrimų metodologiniai klausimai ir teorinės prieigos, o antroje pristatomi įvairūs atvejų tyrimai – nuo klimato kaitos neigimo iki COVID-19 sąmokslo teorijų. Tyrimuose analizuojama, kaip konstruojami ir plėtojami dezinformacijos diskursai, kokios retorinės ir įtikinėjimo strategijos juose taikomos, kaip atskirti dezinformaciją nuo patikimos žurnalistikos bei kokių veiksmų galima imtis siekiant kurti patikimesnę naujienų aplinką. Tai reikšmingas indėlis į šiuolaikinius politinės lingvistikos tyrimus ir svarbus šaltinis dezinformacijos diskursų, lingvistikos, žiniasklaidos ir komunikacijos studijų tyrėjams.
Publikacijoje nagrinėjami aktualiausi tėvams kylantys klausimai, susiję su žiniasklaidos poveikiu vaikams. Joje pateikiamos aiškios gairės padeda tėvams ugdyti sveikus vaikų žiniasklaidos vartojimo įpročius, parinkti jiems tinkamą žiniasklaidos turinį, pagal vaiko amžių ir raidą apibrėžti tinkamas žiniasklaidos vartojimo ribas bei atsakingai naudoti su žiniasklaida susijusias technologijas. Dėmesys ypač skiriamas praktiniams patarimams, kaip žiniasklaidos raštingumą natūraliai integruoti į kasdienį bendravimą su vaikais. Toliau nuosekliai aptariamos svarbiausios teorinės ir praktinės temos: žiniasklaidos smurto poveikis vaikų raidai, internetinės etikos ugdymo svarba, vaikų baimės, vaikų apsauga nuo emociškai slegiančių naujienų, reklamos raštingumo skatinimas, žiniasklaidos vaidmuo lytiniame švietime bei kritinio mąstymo ugdymas, padedantis atpažinti žiniasklaidos klišes ir manipuliacijas.
Šis leidinys suteikia tėvams, vaikų globėjams, pedagogams ir visiems specialistams, dirbantiems su vaikais, praktinių žiniasklaidos raštingumo įgūdžių, reikalingų kryptingai ugdyti vaikų kritinį ir kūrybinį mąstymą, bei padėti jiems saugiai orientuotis šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje.
Antrajame šio mokslinio vadovo leidime yra pateikiama išsamiai atnaujinta šiuolaikinės komunikacinės etikos požiūrių ir perspektyvų apžvalga. Tęsiant pirmajame leidime pradėtą darbą, knygoje nagrinėjamos naujos pastarojo meto problemos: nuo aplinkosaugos iki dirbtinio intelekto, nuo negalios tyrimų iki netikrų naujienų (angl. fake news). Leidinys pasižymi nauja struktūra – jis suskirstytas į tris dalis: tradicijos, kontekstai ir diskusijos, atspindinčias platų komunikacijos etikos spektrą. Priešingai nei kiti panašaus pobūdžio moksliniai šaltiniai, kurie dažniausiai telkiasi tik į vieną sritį (pavyzdžiui, tarpasmeninę komunikaciją, retoriką ar žurnalistiką), ši kolektyvinė rinktinė suteikia nuodugnų pagrindą komunikacijos etikos studijoms.
Tai vertingas straipsnių rinkinys, skirtas ne tik visų komunikacijos sričių dėstytojams, bet ir studentams. Jis taip pat turėtų būti aktualus retorikos, žiniasklaidos studijų, sociologijos, politikos mokslų, kultūros tyrimų bei mokslo ir technologijų studijų atstovams.
Mokslinių straipsnių rinktinėje, kurią parengė gausus būrys autorių – mokslininkų ir praktikų iš viso pasaulio, atstovaujančių įvairioms komunikacijos disciplinoms, – pristatoma išsami konfliktų ir taikos komunikacijos tyrimų apžvalga. Leidinyje aptariamos svarbiausios aktualios ir naujai kylančios šios srities diskusijos, apibendrinami taikos, konfliktų ir komunikacijos tyrimai, atskleidžiantys komunikacijos galią formuojant socialinius santykius – nuo bendradarbiavimo, solidarumo ir integracijos iki destruktyvių ir skaldančių procesų. Rinktinę sudaro keturios dalys:
1. Metateoriniai, teoriniai ir metodologiniai konflikto bei taikos komunikacijos tyrimų požiūriai.
2. Konfliktų komunikacija.
3. Taikos komunikacija.
4. Tarpdisciplininės ir naujausios temos.
Šis veikalas yra būtina literatūra mokslininkams, tyrimus atliekantiems praktikams, nagrinėjantiems konfliktų bei taikos komunikaciją tokiose srityse kaip komunikacijos mokslai, politikos mokslai, tarptautiniai santykiai, saugumo studijos ir žmogaus teisės.
Akademinio pobūdžio publikacijoje autoriai, nagrinėdami komunikaciją įvairiuose kontekstuose – nuo tarpasmeninės ir grupinės iki organizacinės bei žiniasklaidos, – supažindina skaitytojus su pagrindinėmis komunikacijos teorijomis ir principais. Leidinį sudaro trys dalys: pirmoje aptariama komunikacijos studijų raida ir teorinės perspektyvos, antroje analizuojami kalbos vartojimo ir klausymosi procesai mažose ir didelėse grupėse, o trečioje nagrinėjama globalioji, institucinė ir viešoji komunikacija. Papildomame skyriuje apžvelgiami tyrimų metodai ir šiuolaikinės komunikacijos darbo pokyčiai, įskaitant po COVID-19 laikotarpio išryškėjusias nuotolinio darbo praktikas. Prieduose pateikiamos viešojo kalbėjimo rengimo ir pristatymo gairės bei pagrindinių tyrimų metodų pavyzdžiai. Šis mokomojo pobūdžio leidinys suteikia teorinių žinių, supažindina su mokslinių tyrimų principais ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius, reikalingus sėkmingai profesinei veiklai komunikacijos srityje.