2026 m. sausio 30 d.

Žurnalistika spaudimo sąlygomis. Profesoriaus Eriko Albaeko paskaita Nacionalinėje bibliotekoje

Sausio 30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Pietų Danijos universiteto žurnalistikos ir politikos mokslų profesoriaus Eriko Albæko paskaita „Žurnalistika spaudimo sąlygomis: demokratija, žiniasklaida ir kova dėl pasitikėjimo“. Prof. E. Albækas paskaitoje kalbėjo apie tai, kaip pagrindiniai žurnalistikos tikslai tiesiogiai atliepia demokratinių visuomenių poreikius ir su kokiomis kliūtimis šiandien susiduria žurnalistai.  

Prof. E. Albæko manymu, šiandien yra šeši pagrindiniai profesionaliai žurnalistikai kylantys iššūkiai šiandien yra šeši.

Ekonominiai veiksniai ir medijų rinkos ypatumai  

Žurnalistai jaučia spaudimą kurti lėkštą turinį ir siekti komercinės sklaidos – paspaudimų, peržiūrų – užuot kūrus nuodugnius žurnalistinius tyrimus, kurie yra brangūs ir kainuoja žymiai daugiau laiko ir pastangų. Tai yra didelis iššūkis, nes naujiena pirma privalo sugauti dėmesį, o tada nuosekliai ištyrinėti keliamą problemą. Vis dėlto žurnalistikos tikslas turėtų būti ne konkuruoti medijų rinkoje, o pateikti nuodugnesnį turinį, kuris nežaistų dėmesiu, o siūlytų įžvalgas, kurios padėtų suprasti visuomenei kylančias problemas. Taigi gerai žurnalistikai reikalinga infrastruktūra, kuri suteiktų reikiamų išteklių veikti nepriklausomai ir visuomenės labui. 

Viešosios erdvės susiskaidymas 

Viešosios erdvės susiskaidymas apsunkina tai, kaip atskiros žmonių grupės priima tam tikras žinias arba žinias iš kanalų, kuriais nepasitiki. Žurnalistika turi įgalinti žmones suteikdama žinių apie problemų mastą, jos aspektus ir galimas pasekmes. Jeigu visuomenė neinformuota, teigia profesorius, ji nepajėgs priimti pamatuotų sprendimų, o puls į paniką ir politinę sumaištį bei susipriešinimą. 

Naujienų vengimas 

Naujienų vengimą dažnai lemia emociškai sunkus, varginantis stresą keliančių naujienų srautas. Naujienų vengimas labiau būdingas jaunimui. Vengimą skaityti naujienas taip pat gali lemti visuomenėje atsirandantys skirtumai tarp to, kiek atskiros žmonių grupės yra informuotos. Kuo vienos grupės mažiau informuotos kitų atžvilgiu, tuo mažesnės jų galimybės veikti pilietiškai, o tai, kaip teigia prof. E. Albækas tiktai gilina socialinę atskirtį. 

Konfliktais grįstas žiniasklaidos turinys 

Neproporcingai dažnas konfliktus aprašantis žiniasklaidos turinys sukuria įspūdį, kad problemos, apie kurias kalbama, ir skirtingos su jomis susijusios grupės yra žymiai pavojingesnės nei yra iš tiesų. To pasekmė tokia, kad viešoji erdvė visuomenei staiga tampa pavojinga – į ją einama ir joje reiškiamasi ne siekiant atrasti visiems bendrų problemų sprendimo būdą, o laimėti konfliktą. 

Žiniasklaidą apeinantis politinis veikimas 

Asmeniniais socialinių medijų kanalais arba net atskiromis platformomis apeidami žiniasklaidą, politikai informacija dalinasi neįpareigoti laikytis žurnalistinės atsakomybės, faktus, analizes, asmenines nuomones, spekuliacijas ir tikrovės neatitinkančią informaciją dažnai suplakdami į vieną žinutę. 

Dirbtinis intelektas ir dezinformacija  

Nors prof. E. Albækas pripažįsta, kad DI – puikus įrankis, kai žurnalistams prireikia tikslingai apdoroti didelius duomenų kiekius, jis taip pat perspėja, kad šis įrankis nuolatos pritaikomas, kuriant klaidingą ir propagandinį turinį. Melagingai informacijai skleidžiančių straipsnių ir DI sukurtai arba pakeistai vaizdinei medžiagai atskirti reikalingi įgūdžiai, kurių didžioji visuomenės dalis vis dar neturi. Taigi medijų raštingumas, pasak profesoriaus, dabar reikalingas kaip niekad. Su kiekviena technologine pažanga medijose visuomenė privalo iš naujo mokytis, kaip ją suprasti. 

Kaip teigia prof. E. Albækas, tai iššūkiai, kurie daugiau ar mažiau būdingi visoms demokratinėms visuomenėms. Nors paprastų sprendimų jiems nėra, profesoriaus manymu, kokybiška, atsakinga žurnalistika privalo būti sąmoningas pasirinkimas ir visuomenės siekis. Žurnalistika pasitarnauja kurdama bendrą ir saugią terpę visuomenei ir joje gyvenančioms bendruomenėms, kad šios galėtų pasidalinti atsakomybe ir būti įtrauktos į sprendimų priėmimą.

*

Šis renginys – jau ketvirtus metus vykstančio renginių ciklo dalis. 2023 m. dėmesys buvo skirtas Suomijai, 2024 m. renginyje buvo nagrinėjamos paralelės tarp Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje ir karo Ukrainoje, 2025 m. buvo siūloma giliau pažvelgti į Čekoslovakijos / Čekijos ir Lietuvos santykius. Šiais metais kviečiame geriau pažinti Lietuvos ir Danijos santykius. 

Ši paskaita yra pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos organizuojamo ciklo „Metai su Danija: kultūros ir solidarumo tiltai“ renginys.