2026 m. kovo 4 d.

Išleista Juozapo Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečioji dalis

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečiąją dalį „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.

Veikalo autorius J. Jaroševičius (Józef Jaroszewicz, 1793–1860) – Vilniaus universiteto profesorius, nuo 1827 m. dėstęs civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją ir statistiką, priklausęs Vilniaus laikinajai archeologinei komisijai. Profesorius vertinamas kaip Lietuvos kultūros tyrimų pradininkas, o jo tritomis – kaip pirmas bandymas parašyti Lietuvos kultūros istoriją. Veikalas išleistas Vilniuje 1844–1845 m., jis pelnytai vadinamas XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos, kultūros paveldo paminklu.

Trečioji dalis apima laikotarpį nuo XVI a. antros pusės iki XVIII a. pabaigos. Knygoje aprašomi dorovės, papročių, religijos, švietimo raida to meto Lietuvoje, pramonės pokyčiai Apšvietos laikotarpiu, ypač plačiai – Jėzaus draugijos veikla.  

Iš lenkų kalbos vertė dr. Vytautas Berenis, Biruta Mikalonienė, Eglė Pacevičienė, komentarus parengė dr. Laima Bucevičiūtė. Knygos redaktorė Irena Stankevičienė, dailininkas Saulius Bajorinas.

Šia knyga autorius užbaigė Lietuvos kultūros istorijos tritomę studiją, skirtą istorijos mėgėjams, tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.