Atveriamas Lietuvos paveldas: nauji leidiniai Lituanistikos skaitykloje

GIPL archeologija : Lietuvos istorijos instituto archeologiniai tyrimai dujotiekių jungtyje tarp Lenkijos ir Lietuvos 2020–2021 m. / Rokas Vengalis, Gytis Piličiauskas, Karolis Minkevičius. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2025. – 335 p.

2020–2021 m. Lietuvos archeologijos istorijoje pirmą kartą vyko išsamūs tyrinėjimai didelio infrastruktūros plėtros projekto – Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties (GIPL) – trasoje. Tai 165 km ilgio ruožas Rytų ir Pietų Lietuvoje, kertantis senąsias gyvenvietes, sodybas ir kapinynus. 

Knygoje sistemingai aprašomos visos GIPL trasoje tyrinėtos archeologinės vietovės, pavieniai objektai ir radiniai. Skaitytojai supažindinami su bendrąja gelbėjamosios archeologijos situacija, iššūkiais ir galimybėmis. Taip pat pateikiama bendro pobūdžio informacija apie GIPL projektą ir taikytus archeologinių tyrimų metodus. 

Knyga skirta archeologams, taip pat tai unikalus momentas visiems, besidomintiems pažinti Lietuvos priešistorę, ankstyvuosius laikus. 

Gedimino miestas ir jo kalnas : monografija / Algimantas Grigelis, Jonas Satkūnas [... ir kt.]. – Vilnius : Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2025. – 272 p.

Įvairių sričių mokslininkai apibendrina naujausius kultūros paveldo objekto Vilniaus piliavietės (Gedimino kalno, Aukštutinės ir Žemutinės pilių) tyrimus, apimančius geologiją, gamtinę aplinką, architektūrą ir istoriją. Pristatomi Gedimino kalno bendrieji duomenys, Vilniaus pilių erozinio kalvyno kilmė ir raida, šlaitų būklė ir jų tvarkymo galimybės. Pateikiama Aukštutinės pilies atkūrimo perspektyva, akcentuojant šio valstybės simbolio atkūrimo reikšmę Lietuvos kultūriniam ir istorinės atminties kontekstui.

Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija : kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai) : [monografija] / Raimonda Ragauskienė ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2026. – 632 p.

Šis istoriografinis tyrimas, grindžiamas gausia archyvinių šaltinių baze, atskleidžia kunigaikščių Radvilų Vyžuonų valdos raidą XV–XVIII a. Didžiosios Lietuvos istorijos kontekste. Teritoriniu ir administraciniu požiūriu apibrėžus privačią valdą, daugiausia dėmesio skiriama lokalios bendruomenės gyvenimui, įskaitant Vyžuonų savininkus, valdžios pareigūnus, bajorišką visuomenę, religinės valdžios atstovus, dvasininkus, miestiečius bei valstiečius. Šis tyrimas prisideda atskleidžiant valstybės gyvenimą per vieną įtakingiausių giminių.  

Atrastas ir atrandamas Pikelių krašto paveldas : [mokslinių straipsnių rinkinys] / [sudarytojas Hektoras Vitkus]. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2025. – 292 p.

Mokslinių straipsnių rinkinyje siekiama Pikelių miestelio paveldą pristatyti ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Leidinyje nagrinėjamas paveldas archeologinių, kraštotyrinių, kalbotyrinių ir istorinių tyrimų požiūriais. Rinkinį sudaro keturios dalys: Pikelių apylinkių archeologinis paveldas, vietovardžių problematika, religinio paveldo susiklostymas bei skaudi Pikelių ir kitų Mažeikių krašto vietovių žydų bendruomenių likimo tema.

Tarpukario Lietuvos miesteliai ir miestelėnai : istorijos, kultūros ir paveldo tyrimai / sudarytojas [ir mokslinis redaktorius] Salvijus Kulevičius. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2025. – 508 p. – (Lietuvos istorijos studijos, ISSN 1822-4016 ; t. 15).

Miesteliai – vieni seniausių, šimtmečius gyvuojančių istorinių darinių Lietuvoje, istorikų dažnai vadinami „gyvuoju paveldu“. Straipsnių rinkinyje tarpukario Lietuvos miestelių vaizdą siekiama atkurti per miestelių raidą, kultūrinę tapatybę ir materialųjį paveldą. Nagrinėjama miestelėnų tapatybė, kasdienybė, socialinė struktūra ir modernizacijos procesai, atspindintys Lietuvos miestelių transformacijas XX a. pradžioje. 

Vilniaus Didžioji Pohulianka (1795–1940) : kaip kūrėsi naujas miestas / Aelita Ambrulevičiūtė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. – Vilnius : Aukso žuvys, 2026. – 360 p. – (Prabilę namai).

Knyga nagrinėja Vilniaus Didžiosios Pohuliankos gatvės istoriją ir urbanistinę raidą nuo XVIII a. pabaigos iki II pasaulinio karo pradžios. Autorės analizuoja, kaip ši miesto dalis formavosi socialiniu, architektūriniu ir kultūriniu požiūriu, kokie pastatai, gyventojai ir funkcijos ją kūrė ir kaip ji įsiliejo į Vilniaus miesto kontekstą. 

Leidinys, iliustruotas žemėlapiais, miesto planais, pastatų brėžiniais, piešiniais, leidžia vizualiai sekti gatvės pokyčius, todėl tinka tiek istorijos, tiek urbanistikos ir architektūros entuziastams.  

Atminties karai : neužgyjantys XX amžiaus istorijos pūliniai / Algis Bitautas. – Vilnius : Alma littera, 2026. – 465 p.

Istorikas, edukologijos mokslų daktaras nagrinėja XX a. Lietuvos ir Europos istorijos įvykius, moralines dilemas ir visuomenės požiūrį į praeitį. Knyga nagrinėja kolaboravimą, heroizmą, Holokausto ir okupacijų palikimą, skatina kritiškai mąstyti ir diskutuoti apie istorijos interpretacijas šiandien.