Kibernetinis saugumas šiandien: nauji atvirosios prieigos el. leidiniai „Taylor & Francis“ duomenų bazėje

Handbook of Cybersecurity: Challenges and Solutions for Emerging Technologies / Edited by Agbotiname Lucky Imoize, Oleksandr Kuznetsov, Roman Odarchenko, Sergiy Gnatyuk. – Boca Raton : CRC Press, 2026. – 1 e. knyga (594 p.).

Šis vadovas pateikia išsamią šiuolaikinio kibernetinio saugumo analizę, aptardamas svarbiausius iššūkius ir sprendimus, susijusius su sparčia skaitmenine transformacija. Leidinyje rasite aukščiausio lygio kibernetinio saugumo ekspertų išsamiai parašytus teminius skyrius, kuriuose nuodugniai aptariami tiek teoriniai, tiek praktiniai pažangių apsaugos sistemų aspektai, daug dėmesio skiriant naujų metodų ir technologijų taikymui. Knygos autoriai kritiškai vertina esamų kibernetinio saugumo sistemų ribotumus ir siūlo inovatyvius būdus, kaip modernizuoti tradicines kibernetinio saugumo architektūras bei veiksmingiau reaguoti į šiuolaikines grėsmes.

Kibernetinio saugumo žinynas parašytas aiškia ir suprantama kalba, jame rasite daug iliustracijų, schemų ir lentelių, padedančių lengviau suvokti aptariamas temas ir geriau įsisavinti skaitomą informaciją. Leidinys yra skirtas tyrėjams, pramonės specialistams magistrantūros ir doktorantūros studentams bei akademinės bendruomenės nariams, norintiems geriau suprasti šiuolaikines kibernetinio saugumo grėsmes ir jų valdymo principus bei siekiantiems rasti naujų įžvalgų apie pažangių kibernetinio saugumo sistemų praktinį taikymą ir jų teikiamą naudą.

Online Trust and Safety: Tools to Combat Online Harms, Misinformation and Malicious Content / Edited by Ian McLoughlin, Carol Soon, Roy Ka-Wei Lee, May Lwin, Razwana Begum, Zhu Feida. – Boca Raton : CRC Press, 2026. – 1 e. knyga (308 p.).

Internetas buvo kuriamas kaip atvira žinių ir bendravimo erdvė, tačiau šiandienos skaitmeninę tikrovę vis dažniau ženklina manipuliacijos, žalingo turinio formos ir pasitikėjimo stoka. Reaguodami į šį atotrūkį tarp pirminės interneto vizijos ir dabartinių iššūkių, leidinio autoriai siūlo praktinį požiūrį į saugesnių skaitmeninių ekosistemų kūrimą, analizę ir valdymą.

Monografijos struktūra grindžiama trimis pagrindinėmis kryptimis: (a) saugaus projektavimo ir kilmės atsekamumo principais, (b) grėsmių aptikimu ir analize bei (c) reagavimu į grėsmes ir jų poveikio mažinimu. Toks požiūris leidžia apsaugos priemones integruoti jau sistemų kūrimo etape, laiku identifikuoti kylančias grėsmes ir užtikrinti veiksmingą reagavimą į incidentus.

Plėtodami šias temas, autoriai knygos skyriuose empirinius tyrimus derina su praktikoje taikomais metodais – nuo vertinimo rodiklių ir auditų iki valdymo bei priežiūros sistemų. Technologinės inovacijos aptariamos neatsiejamai nuo realaus pasaulio iššūkių, susijusių su kaštais, sistemų masteliu, privatumo apsauga, socialiniu teisingumu ir kultūriniu kontekstu. Toks požiūris padeda atskleisti ne tik technologinius sprendimus, bet ir jų taikymo galimybes bei ribas.

Dėl plataus nagrinėjamų temų spektro leidinys bus ypač aktualus tyrėjams, politikos formuotojams, skaitmeninių platformų kūrėjams ir pilietinės visuomenės atstovams. Jame pateikiamos įžvalgos ir rekomendacijos padeda geriau orientuotis šiandienos skaitmeninėje aplinkoje ir veiksmingiau planuoti ateities iniciatyvas, kartu atskleidžiant skaidraus turinio kilmės atsekamumo, patikimų vertinimo metodų ir atskaitingų intervencijų svarbą kuriant bei išlaikant naudotojų pasitikėjimą skaitmenine erdve.

The Sociology of Cybersecurity: An Ethnography of a Science and the Profession / Marcin Zaród. – London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (114 p.).

Ši mokslinė studija nagrinėja sociologinius procesus, susijusius su skaitmeninėmis infrastruktūromis, nacionalinėmis valstybėmis, karinėmis organizacijomis, įmonėmis ir programišių bendruomenėmis. Jos autorius Marcinas Zarodas siekia atskleisti, kaip šiose skirtingose aplinkose kuriamos, skleidžiamos ir įtvirtinamos žinios apie informacijos saugumą.

Remdamasis etnografiniais tyrimais, atliktais tarp programišių ir kibernetinio saugumo konferencijų dalyvių įvairiose Europos šalyse, autorius analizuoja, kaip Europos Sąjunga bendradarbiauja su programišių bendruomenėmis, kokią sociologinę reikšmę turi programišių turnyrai ir kuo panašūs žinių klasifikavimo procesai CVE (Common Vulnerabilities and Exposures – tarptautinėje kibernetinio saugumo pažeidžiamumų identifikavimo sistemoje) bei TLK-11 (International Classification of Diseases, 11th Revision – Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-ajame leidime). Šis palyginimas leidžia atskleisti, kaip skirtingose srityse kuriamos ir sisteminamos ekspertinės žinios.

Knygoje taip pat keliami netikėti ir provokuojantys klausimai apie tai, kokie kultūriniai bei simboliniai modeliai gali būti pasitelkiami mąstant apie kibernetines grėsmes ir jų veikėjus.

Svarbi leidinio tema – žinių kūrimas informacijos saugumo srityje ir socialiniai procesai, lemiantys jų formavimąsi. Analizuodamas šį klausimą, autorius nagrinėja, kaip skirtingose su kibernetiniu saugumu susijusiose grupėse kuriamos ekspertinės žinios ir kuo šie procesai panašūs į žinių kūrimą mokslo disciplinose.

Toks požiūris leidžia į kibernetinį saugumą pažvelgti ne tik kaip į technologinę sritį, bet ir kaip į socialinį reiškinį. Šią perspektyvą plėtodamas M. Zarodas aptaria, kuo informacijos saugumo studijos gali papildyti diskusijas apie privatumo apsaugą, skaitmeninę ekonomiką, suvereniteto teorijas ir šiuolaikines visuomenės bei technologijų analizės perspektyvas.

„Kibernetinio saugumo sociologija“ taps vertinga informacija socialinių mokslų tyrėjams, besidomintiems žinojimo sociologija, taip pat mokslininkams, studentams ir visiems, siekiantiems geriau suprasti šiuolaikinių technologijų vaidmenį visuomenėje.

AI-driven Cyber Risk Management / Edited by Hooman Razavi, Muriel Figueredo Franco, Mariya Ouaissa, Mariyam Ouaissa, Gautam Srivastava. – New York : River Publishers, 2026. – 1 e. knyga (540 p.).

Šiuolaikinės organizacijos vis labiau priklauso nuo sudėtingų skaitmeninių technologijų, todėl susiduria su augančiomis kibernetinėmis rizikomis – nuo sistemų gedimų ir duomenų saugumo pažeidimų iki veiklos sutrikimų bei finansinių nuostolių. Siekdamos efektyviau valdyti šias grėsmes, jos vis dažniau taiko dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamus sprendimus, leidžiančius greičiau aptikti grėsmes, prognozuoti jų poveikį ir įgyvendinti prevencines priemones.

Knygoje nagrinėjamas DI vaidmuo kibernetinių rizikų valdyme – nuo grėsmių identifikavimo, vertinimo ir kiekybinės analizės iki automatizuotų rizikos mažinimo sprendimų. Aptariama didžiųjų duomenų analitika, grėsmių žvalgyba, sukčiavimo atpažinimas, veiklos tęstinumo planavimas ir atkūrimas po incidentų. Taip pat pristatomos naujosios technologijos, tokios kaip daiktų internetas (IoT), blokų grandinės technologija (BC), didieji kalbos modeliai (LLM), pažangūs mašininio mokymosi metodai ir DI sprendimų paaiškinamumas (XAI).

Teorinės įžvalgos papildomos praktiniais atvejų tyrimais, atskleidžiančiais DI taikymo galimybes įvairiuose sektoriuose. Leidinys skirtas kibernetinio saugumo ir rizikų valdymo specialistams, tyrėjams bei studentams, besidomintiems pažangiomis organizacijų saugumo ir atsparumo stiprinimo priemonėmis.

Healthcare Cybersecurity, Privacy, and Data Protection: Present and Future / Lee Kim. – New York : Productivity Press, 2026. – 1 e. knyga (248 p.).

Sveikatos priežiūros sektoriuje kibernetinis saugumas, privatumo užtikrinimas ir duomenų apsauga yra būtinos sąlygos kokybiškam ir patikimam paslaugų teikimui. Šioje knygoje nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria organizacijos, kasdien tvarkančios jautrius pacientų duomenis ir savo veiklą grindžiančios sudėtingomis technologinėmis sistemomis.

Aptardamas šiuos iššūkius, leidinio autorius Lee Kimas pabrėžia, kad pacientų informacijos ir sveikatos priežiūros infrastruktūros apsauga reikalauja visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo. Jo teigimu, būtina užtikrinti ne tik pacientų duomenų, bet ir informacinių sistemų, tinklų, medicinos įrenginių, taikomųjų programų ir kitų svarbių išteklių saugumą.

Knygoje daug dėmesio skiriama praktiniams duomenų apsaugos ir rizikų valdymo aspektams, pabrėžiant, kad veiksminga apsauga neapsiriboja vien tik technologiniais sprendimais. Jai taip pat reikalinga aiškiai apibrėžta atsakomybė, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir nuoseklus saugumo kultūros stiprinimas.

Šis leidinys skirtas sveikatos priežiūros kibernetinio saugumo, privatumo ir duomenų apsaugos specialistams, taip pat tarptautinei suinteresuotųjų šalių bendruomenei – sveikatos priežiūros organizacijų vadovams, informacinių technologijų specialistams, duomenų apsaugos pareigūnams, politikos formuotojams, tyrėjams ir akademinės bendruomenės nariams, siekiantiems pagilinti žinias ir sustiprinti praktinius gebėjimus sprendžiant sveikatos sektoriaus kibernetinio saugumo, privatumo ir duomenų apsaugos iššūkius.