Įvyko atvira konferencija „Misija Lietuva 100“

Rugsėjo 30 d. į iškilmingą konferenciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinko žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pirmosios ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviai ir svečiai.

Visus susirinkusius pasveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Direktorius pasidžiaugė, kad tiek vienu metu susirinkusių keliautojų, savo idėjomis ir drąsiais žygiais garsinančių Lietuvą pasaulyje, Nacionalinė biblioteka dar nėra regėjusi.

Renginio vedėjas – žurnalistas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas – taip pat pasidžiaugė, kad, artėjant 100-ajam Lietuvos Respublikos gimtadieniui, keliautojai ketina aplankyti 100 valstybių ir taip garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis prof. dr. R. Gudauskui iškilmingai įteikė žurnalisto, rašytojo ir keliautojo Mato Šalčiaus žemėlapius visam laikui saugoti Nacionalinėje bibliotekoje esančiame Mato Šalčiaus archyve. Šį archyvą sudaro 873 vienetai. Tai XX a. pirmosios pusės aktyvaus Lietuvos piliečio veidrodis – įvairių organizacijų narystės liudijimai, kūrybiniai bandymai, straipsnių rankraščiai, laiškai, nuotraukos. Gavęs šią vertingą dovaną, archyvas praturtėjo aštuoniais M. Šalčiaus kelionių žemėlapiais.

Keliautojas G. Statinis su šypsena pasakojo žemėlapių istoriją. Ruošdamasis kelionei M. Šalčiaus pėdsakais, jis šiuos žemėlapius pasiskolino iš M. Šalčiaus dukros Ramintos Šalčiūtės. Vėliau keliautojo dukra tuos žemėlapius jam atidavė. Gerimantas juos sudėjo į dėžę, saugiai paslėpė ir pamiršo. Sykį Gerimanto žmona tvarkydamasi dėžę norėjo išmesti, bet susilaikė ir paprašė sutuoktinio patikrinti savo daiktus. Taip buvo išsaugoti M. Šalčiaus kelionių žemėlapiai.

Iškilmingą žemėlapių perdavimą vainikavo bendradarbiavimo sutarties tarp Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Klajūnų klubo pasirašymo ceremonija.

Pranešimus konferencijai parengė VšĮ Baltoskandijos akademijos direktorius Arūnas Bliūdžius („Baltoskandija XX ir XXI amžių sandūroje“), Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė („Prof. Kazio Pakšto asmenybė ir Baltoskandija“), Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis („Keliautojų Kazio Pakšto, Antano Poškos ir Mato Šalčiaus indėlis į Baltijos šalių vienybę“) ir žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius („Žygis per pasaulį „Misija Lietuva 100“).

VšĮ Baltoskandijos akademijos direktorius supažindino su ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ idėja ir ekspedicijos tikslais: universitetuose rengiamose konferencijose pristatyti prof. K. Pakštą, jo Baltoskandijos ir kitas idėjas, susitikti su lietuvių bendruomenėmis lankomose šalyse, papasakoti apie Baltoskandijos regiono formavimosi etapus, atsižvelgiant į istorines aplinkybes: Vikingų laikus (VI–IX a.); krikščionybės plėtrą ir įsigalėjimą Šiaurės Europoje bei Kalmaro unijos laikotarpį (X–XVI a. pr.); karų ir konfliktų laikotarpį; dviejų konkuruojančių subregionų susiformavimą Šiaurės Europoje (XVI–XX a. pr.); Baltoskandijos, kaip esminės Šiaurės Europos regiono idėjos, išsirutuliojimą ir vystymąsi (XX a. pr.–XXI a. pr.).

Lietuvos geografų draugijos prezidentė pristatė prof. Kazį Pakštą, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininką, sudėjusį klimatologijos ir ežerotyros mokslų pagrindus, plėtojusį istorinę, politinę, ekonominę ir socialinę geografiją. Jis įkūrė Lietuvos geografų draugiją, užmezgė ir palaikė ryšius su Baltijos, kitų šalių mokslininkais, skleidė žinias apie Lietuvą. G. Kynė išvardijo K. Pakšto mokslinius, pedagoginius nuopelnus, kuriuos įvertino lietuvių kaimynai švedai ir latviai, skyrę ne vieną apdovanojimą. Pavyzdžiui, 1939 m. gegužės 26 d. Švedijos karalius prof. K. Pakštui skyrė Vazos riterio ordiną.

„Prof. Kazys Pakštas kūrė alternatyvios Lietuvos idėją, – pasakojo G. Kynė. – 1920–1940 m. į Vakarų Europą, Šiaurės ar Pietų Ameriką iš Lietuvos emigravo beveik 100 tūkst. šalies piliečių. Matydamas tokį emigracijos mastą, K. Pakštas iškėlė idėją, kad reikia formuoti kryptingą emigraciją ir kurti alternatyvią Lietuvą.“

„Mano mylimoji svajonė pasilieka įkūrimas antrosios Mažosios Lietuvos, labai toli nuo Rusijos“, – rašė keliautojas K. Pakštas.

„Iš šios idėjos ilgus metus buvo šaipomasi, o keliautojų K. Pakšto, A. Poškos, M. Šalčiaus vardai Tarybų Lietuvoje nebuvo žinomi“, – nurodė G. Babravičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas kalbėjo: „M. Šalčius, K. Pakštas ir A. Poška – patys iškiliausi tarpukario Lietuvos keliautojai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę ir jos vardo garsinimą pasaulyje.“

„K. Pakštas vienas iš pirmųjų suformulavo Lietuvos nacionalinius interesus: tai valstybės, tautos identiteto išsaugojimas, apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas galimai nepriklausomybės netekčiai“, –skaitydamas pranešimą pabrėžė G. Statinis.

„Keliautojais vadinami nuolatiniai klajūnai – bastuokliai, vykstantys iš šalies į šalį. Turistai yra sėslūs žmonės, turintys nuolatinį užsiėmimą, tik kartas nuo karto atitrūkstantys nuo savo darbo ir išvykstantys pakeliauti po savą ar svetimą šalį. Keliautojai dažnai yra naujų vietų ir įvykių ieškotojai, tautų ir kraštų studijuotojai – mokslininkai ar menininkai. O turistai – sveikatos pataisymo, aplinkos pakeitimo, trumpalaikio pasimokymo ir susipažinimo su įstaigomis, žymiomis vietomis, žmonėmis, malonumo, „prasivėdinimo“ ieškotojai“, – linksmai citavo M. Šalčiaus užrašus G. Statinis.

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ vadovas pristatė Klajūnų klubo keliones, kuriomis kadaise niekas netikėjo. „Todėl šis precedento neturintis trejų metų trukmės žygis per pasaulį, skirtas100-ajam Lietuvos Respublikos gimtadieniui, taip pat įvyks“, – tikino G. Babravičius. „Kelionėje žadama aplankyti 100 valstybių, įveikti 200 tūkst. kilometrų, o apie 40 tūkstančių jų nukeliauti sunkiai įveikiamais keliais ir bekele. Kelionės maršrutas drieksis aplink Baltijos jūrą, per Kaukazo, Pamyro ir Tian Šanio kalnynus, per bekraštes Šiaurės Amerikos lygumas, per Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, per Andus, per atšiaurią Rusijos tundrą, Beringo sąsiaurį ir Aliaskos upes ir per daug kitų vietų“, – rodydamas žemėlapyje numatytus kelius pasakojo G. Babravičius.

Po konferencijos svečiai galėjo apžiūrėti kelionės akimirkų parodą ir pažiūrėti vokiečių režisieriaus Michaelio Mattig-Gerlacho dokumentinį filmą.