2026 m. spalio 21 d.

Ekspozicija skirta Michelio Foucault 100-osioms gimimo metinėms

2026 metais minimos prancūzų filosofo, istoriko, socialinės minties tyrinėtojo Michelio Foucault (1926 10 15–1984 06 25) 100-osios gimimo metinės. Tai vienas įtakingiausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų filosofų, analizavęs galios, žinių, visuomenės kontrolės ir laisvės temas. Jo darbai peržengė vienos akademinės disciplinos ribas – filosofas tyrinėjo psichiatrijos, medicinos, kalėjimų, seksualumo, mokslo ir politinės galios istoriją.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje šiai progai skirta knygų ekspozicija – tai galimybė ne tik prisiminti vieną reikšmingiausių šiuolaikinės filosofijos autorių, bet ir pažvelgti į šiandienos pasaulį jo keliamų klausimų šviesoje.

M. Foucault gimė Puatjė mieste Prancūzijoje, pasiturinčioje gydytojo šeimoje. Mokėsi prestižinėje Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École Normale Supérieure), kur studijavo filosofiją ir psichologiją. Jaunystėje išgyveno gilią egzistencinę krizę ir depresiją, kas vėliau paskatino jo susidomėjimą psichiatrija ir beprotybės tema.

Dėstė psichologiją Lilio universitete (Université de Lille), dirbo Prancūzų kultūros centruose Švedijoje (Upsaloje), Lenkijoje (Varšuvoje) ir Vokietijoje (Hamburge), dėstė filosofiją Klermono Ferano universitete, dalyvavo steigiant Paryžiaus 8 Vinseno Sen Deni universitetą (Université Paris 8 Vincennes-Saint-Denis), o nuo 1970 iki 1984 m. dėstė Prancūzijos kolegijoje (Collège de France) Mąstymo sistemų istorijos fakultete.

Nuo 1970-ųjų M. Foucault aktyviai reiškėsi politikoje, įkūrė Kalėjimų informacijos grupę (Groupe d’information sur les prisons) ir dažnai gynė kalinių teises, protestavo prieš rasizmą, palaikė LGTB judėjimą. Jis dažnai skaitydavo paskaitas už Prancūzijos ribų, ypač JAV.

Mokslinė veikla ir idėjos

Aiškino sąmonės, žinojimo ir mokslo struktūras bei kilmę, atmetė fenomenologinio metodo principus. 

Žinių struktūrų tyrinėjimą įvardijo kaip žinojimo archeologiją, ieškančią paslėptų struktūrų žmonių pasąmonėje, veikiančių jų kalbą.  

Europos kultūros istorijoje išskyrė tris periodus (epistemas), iš anksto nulemiančius tam tikro laikotarpio žinias.  

Tyrė, kaip institucijų metodai ir diskursai formuoja šiuolaikinį individą (ego). 

Svarbiausi veikalai 

• „Psichikos liga ir asmenybė“ (Maladie mentale et personnalité, 1954)
• „Beprotybė ir neprotingumas: Beprotybės istorija klasikos amžiuje“ (Folie et déraison: Histoire de la folie à l’âge Classique, 1961)
• „Klinikos gimimas: Medicininio požiūrio archeologija“ (Naissance de la clinique: Une archéologie du regard médical, 1963)
• „Žodžiai ir daiktai: Humanitarinių mokslų archeologija“ (Les Mots et les choses: Une archéologie des sciences humaines, 1966)
• „Žinojimo archeologija“ (LʼArchéologie du savoir, 1969)
• „Diskurso tvarka“ (L’Ordre du discours, 1971, lietuvių k. 1998)
• „Tiesa ir teisinės formos“ (La vérité et les formes juridiques, 1973, lietuvių k. 2020)
• „Disciplinuoti ir bausti: Kalėjimo gimimas“ (Surveiller et punir: Naissance de la prison, 1975, lietuvių k. 1998)
• „Seksualumo istorija“ (L’Histoire de la sexualité ,4 tomai, 1976–2018, lietuvių k. 1999, išleisti be 4 tomo) 

Mirė Paryžiuje 1984 m. birželio 25 d., palaidotas Vendeuvre-du-Poitou kaimelio kapinėse, savo motinos šeimos kape. 

Su M. Foucault skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Elektroninių paslaugų portalo iBiblioteka.lt Autoritetinių įrašų duomenų bazėje atraskite M. Foucault skirtą literatūrą. 

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.