2017 m. kovo 13 d.

„Mes iš vaikystės“: susitikimas su fotomenininku A. Baltėnu

Visuomenėje plačiai komentuojamos smurto prieš vaikus apraiškos, jų priežastys ir žingsniai, kuriuos privalu žengti siekiant sumažinti smurto prieš vaikus atvejų ir kad visuomenė gebėtų juos atpažinti. Vaiko nepriežiūra – taip pat smurtas, bet kaip atskirti skurdžiai gyvenančius vaikus nuo neprižiūrimų?

Lietuvoje apie pusę daugiavaikių ar vaiką auginančių vieno asmens šeimų patiria skurdo riziką, o kaimuose sunkiai besiverčiančių šeimų gerokai daugiau nei miestuose. Šalies menininkai kuria vienaip ar kitaip šią problematiką atliepiančius projektus. Vienas jų – žinomas fotomenininkas Arūnas Baltėnas, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatysiantis fotografijų ciklą „Mes iš vaikystės“.

A. Baltėno fotografijų ciklas pasakoja apie viename Vilniaus kaimynystėje esančiame rajone įsikūrusių socialiai remtinų šeimų gyvenimą: nuotraukos išryškina tėvų ir vaikų charakterius, atskleidžia jų bendravimą ir nelengvą kasdienybę. Fotomenininko fotografijos nešiurpina siaubingomis skurdo atodangomis, alkoholio atbukintais žvilgsniais ar likimo nuskriaustų mažamečių veidais. Fotografas gaudė smagias ar graudžias, bet šilumos kupinas gyvenimo akimirkas.

Paklaustas, kodėl ėmėsi šio projekto, A. Baltėnas atsako: „Visų pirma buvo skaudžiai smalsu – negi iš tiesų tiek daug žmonių, vaikų yra atsidūrę prie skurdo slenksčio? Kodėl? Juk visa tai vyksta šalia, mūsų valstybėje. Skaičiai bauginantys, bet labai abstraktūs, nes nematyti konkrečių žmonių. Norėjau parodyti, kaip tie žmonės iš tiesų gyvena. Tai galima vadinti ir savanorystės skatinimu – gal pamačiusiems mano fotografijas kils idėjų, kaip būtų galima toms šeimoms padėti.

Nežinau būdo, kaip tai padaryti neformaliai. Nebent bendruomenė daugiau dėmesio skirtų savo kaimynams. Juk suprasti kaimyną ir jam padėti dažnai sunkiau nei visai svetimam žmogui. Mano tikslas – savo darbais parodyti kuo daugiau šviesos ir vilties. Norisi, kad liūdna situacija taptų postūmiu į gerąją pusę. Žinoma, fotografijų fone matome skurdžią daugelio šeimų buitį, tačiau būtent jame išryškėja ir tai, kad meilės ir tarpusavio supratimo ten dažnai daugiau nei pasiturinčiose šeimose.

Šis projektas buvo iš tiesų skaudi patirtis. Galėjau padaryti šiurpių ir efektingų nuotraukų, bet siekiau ne to. Man daug svarbesnė įsiklausanti fotografija. Svarbu, kad žmogus galėtų perskaityti ją kaip pasakojimą, pasidaryti tam tikras išvadas ir suprasti šį tą nauja.“

A. Baltėnas (gim. 1956 m.) baigė Vilniaus universitetą, 1980 m. įstojo į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo 1997 m. dalyvauja įvairiose parodose, yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Austrijoje, JAV, Rusijoje ir Liuksemburge. Jo darbai puošia daugelį fotografijų albumų.

Fotomenininkas mėgsta fiksuoti senąjį Vilnių, jo žmones, menininkų aplinką, istorinius miestus, senąją lietuvių medinę skulptūrą, amatus ir šventes. Fotografą domina ir skaudžios, dažnai nutylimos socialinės temos. Vienas pagrindinių A. Baltėno kūrybos siekių – subtiliai užfiksuoti tai, kas yra ant išnykimo, trapumo ar užmaršties ribos. 2015 m. Arūnui Baltėnui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Susitikime bus demonstruojamos skaidrės su A. Baltėno fotografijų ciklo „Mes iš vaikystės“ darbais. Pokalbį moderuos menotyrininkas dr. Kęstutis Šapoka.

Laukiame jūsų kovo 13 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. meno erdvėje. Numatoma renginio trukmė – 1,5 val. Organizatorė – Nacionalinė biblioteka. Įėjimas laisvas.