Žurnalo redakcija džiaugiasi, kad jos jubiliejinio – 700-ojo – numerio pasirodymas sutapo su mėnesiu, kada minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Simboliškesnių sutapčių profesiniam bibliotekininkų – plačiąja prasme vis dar knygų pasaulio žmonių – mėnraščiui nesugalvosi...
Kas tie žmonės, kurie dirba, kad galėtume paganyti savo dvasią po intelektą maitinančią pievą, kurią dažniausiai ir puoselėja kultūrinė spauda. Jų nedaug, kaip sako įžanginio straipsnio autorius Antanas Šimkus, bet juos galima atpažinti iš frazės „ar skaitei?“, kuri tarsi slaptažodis atveria bendravimo vartus.
Kad šiuolaikiškos ateities visuomenei dvasios penas vis dar išliks knygos, neabejoja ir vaikų literatūros tyrinėtojas dr. Kęstutis Urba. Jo iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą buvo sudarytas Reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams sąrašas. Kokias tendencijas atvėrė šis įgyvendintas projektas? Kas tapo populiariausiu autoriumi, kokia seniausia knyga, kas vertingiausia iš 500 knygų sąrašo pasirodė skaitytojams, kas – literatūros specialistams? Visi atsakymai – naujajame žurnalo numeryje.
Kiekvieną gegužę, minėdami lietuviškos spaudos draudimo XIX a. pab.–XX a. prad. panaikinimą, prisimename asmenis, nepaisiusius šio suvaržymo. Jono Nekrašiaus publikacijos herojus – spalvinga Šiaulių krašto asmenybė, knygininkas, leidėjas, teatro veikėjas, laisvamanis... Kas dar? Smalsumą patenkinsite atsivertę žurnalą. Pridursime tik, kad tai – vienas iš keturių Šiauliuose žaliuojančių Spaudos ąžuolų „tėvų“.
Pasiūlę mintimis ar tiesiogiai pavaikščioti po ankstesnį ir dabartinį Saulės miestą, primename, kad jame dirba ir 2016 m. geriausias bibliotekos vadovas. „Nuo įprastų knygų iki 3D technologijų“; „profesija, pilna netikėtumų“; „purpurinės karvės paieškos“ – kokiame kontekste minimos šitos frazės, sužinosite skaitydami Jūratės Bičkauskienės pokalbį su laureate – miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktore Irena Žilinskiene.
Statistikos skaičiai be gailesčio apnuogina ne visada įsisąmonintas problemas. Kol Lietuvos įvaizdžiu susirūpinę veikėjai tikrina, ar tikrai lietuviai – daugiausia alkoholio išgerianti tauta, 2007–2016 m. laikotarpio skaičiai atskleidžia, kad bibliotekų sistemoje bendras darbuotojų skaičius sumenko 12 proc., o profesionalių bibliotekininkų – daugiau nei 19 proc. Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto lektorius dr. Vincas Grigas apžvelgia esamą šios srities specialistų rengimo padėtį.
„Naujų leidinių“ rubrikoje – savo žanro sunkiasvoriai. Vilniaus universitetas ir leidykla „Versus Aureus“ išleido plataus profilio humanitaro Joachimo Lelewelio veikalo „Bibljograficznych ksiąg dwoje“, kuriame nagrinėjama raštijos ir bibliotekų istorija Lenkijoje ir Lietuvoje, lietuvišką leidimą „Dvejetas bibliografinių knygų“. Apie penkerius metus (2011–2016) rengtą darbą ir savo mintis apie šį tarpdisciplininio mąstymo mokslininką žurnale rašo Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto dr. Kšištofas Tolkačevskis. Eseistikos mėgėjams – literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos recenzija apie vieną vertingiausių, jos nuomone, pastarojo meto eseistikos rinkinių. Rašytojas, atrodytų, spontaniškai pateikia pasakojimą, kuriame sugeba nutiesti keletą siužetinių linijų, nuolat kaitalioja laiko plotmes ir meistriškai kuria neatsitiktinę struktūrą, tuo pat metu išlikdamas pilietiškai aktyvus. Pristatomos knygos autorius, be kita ko, yra dar ir literatūros kritikas, vertėjas. Kas jis?
Koks jausmas skaityti svetimus laiškus? Ir ne bet kokius, o lietuvių literatūros klasikės? Jurgos Bardauskienės, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojos nuomone, jie ne tik turėtų būti skaitomi, kad leistų dar geriau pažinti rašytoją, bet ir turėtų sulaukti mokslinio tyrinėjimo. Taigi paruošėme jums desertą. (Anonsą parengė Asta Stirbytė)
***
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).
Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu
Viršeliuose
Pirmame: TK 700 – tai ne kokio įrenginio markė ar technikos komiteto numeris. Redakcijos „Tarp knygų“ bendruomenė žaismingai primena, kad šį mėnesį išleidome 700-ąjį numerį!
Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Šiame numeryje – Jiezno (Prienų r.) apylinkių moters tautinio kostiumo pavyzdys. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. leistame tęstiniame liaudies menui skirtame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų.