2017 m. rugsėjo 26 d.

Rytis Zemkauskas: A. J. Greimas – nepatogus kritikas, niekais verčiantis tai, kas mus skurdina

UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąraše paskelbus, Lietuvos Respublikos Seimui palaiminus, 2017-aisiais minime Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias metines.

Žymiojo semiotiko asmenybė – kietas riešutėlis. Lietuvai, pasauliui – panašu, net ir pačiam sau. Kad šį riešutą būtų galima jei ne perkrimsti, tai bent atidžiai apžiūrėti, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“, spalio mėnesį kviesiantį visuomenę dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Programoje numatytas ir Nacionalinės bibliotekos inicijuoto, Ryčio Zemkausko režisuoto dokumentinio filmo „Cherchez Greimas“ (liet. „Ieškoti Greimo“) pristatymas. Apie nuorodas einantiems A. J. Greimo link kalbamės  su filmo autoriumi.  

– Filme ieškote A. J. Greimo. Ar Jums asmeniškai, kaip filmo kūrėjui, atrėžusiam nemažą dalį savo laiko ir dėmesio šiai istorijai, pavyko jį rasti? Kaip savais žodžiais šią asmenybę ir jos palikimą pristatytumėte paprastam gatvėje sutiktam praeiviui?

 – Paprastam praeiviui Greimo nereikia, nes mes, kaip praeiviai, esame skubantys žmonės ir nemėgstame daug vargintis, galvodami apie gilumines prasmes. Nemanau, kad ir Greimui toks praeivis  labai rūpėjo. Kai sustojame gerai pagalvoti, va tada Greimas gali praversti.

Koks jis buvo kaip asmenybė, aš nežinau. Galiu tik spėti, kad buvo retos erudicijos ir mąstymo aiškumo intelektualas, kurį erzino mulkiai ir šiaip nesusipratėliai. Bet įtariu, kad labiausiai jis buvo nepatenkintas pačiu savimi. Manau, kad nemažai blaškėsi, manau, kad buvo kankinamas prieštaravimų, kad nesijautė tvirtai. Kita vertus, jį gelbėjo puikus humoro jausmas ir tam tikra prasme jis visada liko jaunatviškas.

Tad apie suradimą... Ieškoti Greimo yra tas pats, kas laukti Godo iš Simono Becketto pjesės...

– Jūsų kalbinami pašnekovai, o ir pati istorija atskleidžia savitą A. J. Greimo santykį su Lietuva, – galėtume sakyti, net gana rūsčią skirtį. Žymaus semiotiko žmona apie šią šalį sužinojusi daugiausia iš jo draugų, apie Lietuvą jis nekalbėdavęs. Tačiau namus pasirinko Lietuvos peizažus primenančioje vietoje, o su A. J. Greimu bendravę žmonės mena jį sakydavus, kad jo gyvenime egzistavo dvi meilės – mokslui ir Lietuvai. Kaip jums atrodo, koks iš tikrųjų buvo šis ryšys ir kokia jo reikšmė šiandien?

– Mes dar mažai to rūstumo parodėme... Greimas yra ironiškas kritikas. Kultūros ir visuomenės. Labai nepatogus kritikas, nes verčia niekais beveik viską, į ką „paprastas praeivis“ yra įsikibęs: primityvų tautiškumą, oportunistinį religingumą, buką nacionalizmą ir panašius dalykus, kurie šiandien mus ir toliau skurdina. Štai jums ir ryšys iki pat dabar.

Greimas pilnas prieštaravimų ir filme yra labai daug detalių, kurios tą parodo. Pavyzdžiui, jam, kuris visą gyvenimą stengėsi vakarietinti ir „miestinti“ Lietuvą, staiga pasisuka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o... pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika, nors esu tikras, kad A. J. Greimo pasekėjams filmas nepatiks. Kita vertus, filmas neilgas, tai jie bent ilgai nesikankins...

– Nacionalinė biblioteka siūlo plačią renginių programą, skirtą 100-osioms mokslininko metinėms paminėti. Kaip ir kodėl pakviestumėte žmones ieškoti A. J. Greimo? Kokiomis paties aptiktomis nuorodomis patartumėte vadovautis?

– Reikia ieškoti Greimo – publicisto. Greimo – kritiko. Rasti tekstus, kuriuos jis rašė penkiasdešimt metų ir kurie nugulė į išeivijos spaudą. Dalis jų Lietuvoje visai nežinoma, o jie gali mums labai praversti. Na, o pažintį su Greimu geriausia pradėti  Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Ten nuo paties Greimo laikų jie kiekvieną ketvirtadienį renkasi diskutuoti. Na ir Nacionalinė biblioteka turi labai didelę Greimo kolekciją visomis kalbomis.

Filmą „Cherchez Greimas“ kūrė: Rytis Zemkauskas (režisierius), Sigita Trainauskienė (scenarijaus autorė), Gvidas Kovėra (operatorius) ir Tomas Rugys (montuotojas).

***

Laukiame jūsų šiuose Nacionalinėje bibliotekoje vyksiančiuose renginiuose:

Spalio 2 d.

17.30 val. – interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“ atidarymas

18.30 val. – R. Zemkausko dokumentinio filmo „Cherchez Greimas“ pristatymas ir diskusija su autoriumi

Spalio 12 d., 18 val. – edukacinis renginys „Pasaulis semiotiko akimis“ su Pauliumi Jevsejevu

Spalio 19 d., 18 val. – edukacinis renginys „Tóbulosios kasdienybės formos: A. J. Greimo estetikos projektas“ su dr. Jurga Katkuviene

Spalio 23 d., 18 val. – edukacinis renginys „Semiotika prekių ženklų pasaulyje“ su Andriumi Grigorjevu    

Nacionalinės bibliotekos projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ iš dalies remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Kultūros taryba. Parodą „Pasaulis semiotiko akimis“ organizuoja Nacionalinė biblioteka drauge su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.

Daugiau informacijos pateiksime netrukus. Sekite informaciją Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje www.lnb.lt ir „Facebook“ paskyroje.