2017 m. spalio 20 d.

Prof. dr. R. Gudauskas: „Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“

Spalio 17 d. išsamioje „The New York Times“ publikacijoje pranešama apie neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldą, karo metais paslėptą ir išsaugotą Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose (buvusiuose Knygų rūmuose).

„Be abejo, malonu, kad vienas įtakingiausių pasaulio leidinių skiria dėmesio mūsų bibliotekai ir jos knygotyros veiklai, tačiau šis faktas neatsirado tuščioje vietoje. Tai daugelio metų nuoseklaus darbo ir tyrimų rezultatas“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas. „Pasibaigus bibliotekos rekonstrukcijai, gerokai sustiprinome judaikos tyrimų mastą. Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Buvusių Knygų rūmų saugyklose nuo nacių, o vėliau ir nuo sovietų sunaikinimo buvo paslėpta ir išsaugota daugiau kaip milijonas knygų, rankraščių, laikraščių ir žurnalų lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, jidiš, hebrajų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis. Šio daugiatautės ir daugiakultūrės Lietuvos dokumentinio palikimo rinkinio tyrimai buvo pradėti tik po 1990 metų. Pirmiausia dokumentai buvo perkeliami iš drėgnų ir nešildomų Šv. Jurgio bažnyčios patalpų į kitas dokumentams saugoti pritaikytas saugyklas, valomi, konservuojami, restauruojami ir tik po tyrinėjami. Žydų spaudos moksliniai tyrinėjimai taip pat buvo pradėti dar Knygų rūmuose, įkūrus Judaikos skyrių.

Judaikos rinkinio tyrimų rezultatas – sudaryta Lietuvos knygų hebrajų kalba bibliografija. 1995 metais Nacionalinė biblioteka pasirašė sutartį su JAV Kongreso biblioteka ir mikrofilmavo per 200 pavadinimų ikikarinių judaikos laikraščių ir žurnalų, taip išsaugodama juos nuo sunykimo. Vėliau šie mikrofilmai buvo skaitmeninti ir dabar yra visiems viešai prieinami Lietuvos kultūros paveldo portale. Knygotyriniu, istoriniu ir moksliniu požiūriu svarbiausi dokumentai buvo pristatyti parodose Lietuvoje ir Vokietijoje. Nuo 2015 metų, bendradarbiaujant su Žydų mokslinių tyrimų institutu (angl. Institute for Jewish Research, YIVO, JAV), tęsiamas judaikos rinkinio tyrimas ir skaitmeninimas. Ir toliau rūpinamasi šio rinkinio išsaugojimu. Stiprinant judaikos tyrimų mastą, šiais metais įkurtas Judaikos tyrimų centras, kuriame dirba keturi tyrėjai.

2015–2019 metais vykdomas „YIVO Vilnius“ projektas, kurio tikslas – išsaugoti, suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti Mato Strašuno biblioteką Vilniuje, buvusią vieną didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje. Projekto apimtis –  10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, taip pat apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, susijusių su Rytų Europos žydų gyvenimu, visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu. Projektą įgyvendina Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Nacionalinė biblioteka, vykdydama šį projektą, nuo 2015 m. gruodžio iki 2017 m. rugsėjo suskaitmenino 2668 judaikos kolekcijos knygas. Tyrinėjant judaikos kolekcijos rinkinį, identifikuojami nauji dokumentai. Atsižvelgiant į tai, bus peržiūrėti ir numatytų aprašyti, konservuoti ir skaitmeninti dokumentų sąrašai. Taip pat bus ieškoma galimybių ir būdų supažindinti visuomenę su unikaliu Lietuvoje išsaugotu judaikos dokumentų rinkiniu.

Spalio 24 d. YIVO instituto būstinėje Niujorke visuomenei pirmą kartą bus pristatoma dešimt svarbiausių naujai identifikuotų Nacionalinės bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo rinkinio dokumentų. Tarp jų reikėtų paminėti Isacharo Bero Karmolio „Astronomijos traktato“ rankraštį, išleistą 1751 m. Jis vertingas dviem aspektais. Šis traktatas priklausė M. Strašunui, vienam garsiausiam Rytų Europos XIX a. bibliofilų, kuris savo asmeninę kolekciją po mirties testamentu skyrė pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. Rastas I. Bero Karmolio traktatas prisidės prie M. Strašuno kolekcijos atkūrimo. Tyrėjams ir plačiajai visuomenei taip pat bus pristatomas rankraštinis jidiš kalba rašytas Abraomo Goldfadeno teatro deklamatoriaus cenzūrinis egzempliorius, datuojamas 1883 metais, Izaoko Leibušo Pereco sutartis, surašyta jo ranka Varšuvoje 1914 metais, Vilniaus žydų poeto Avromo Suckeverio ciklas „Dešimt eilėraščių“, ranka surašytas Vilniaus gete 1943 metais, vieno garsiausių žydų istoriko Simono Dubnovo laiškas Zalmenui Reizenui, parašytas Rygoje 1934 metais.