2017 m. lapkričio 30 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Kas gali būti bendra tarp maištingos dvasios Reformacijos epochos, gyvenimo spalvas pamatyti padedančios poezijos terapijos ir paryžietiškojo jaunimo „Šviesos“ sambūrio, kuriam rūpėjo Lietuvos laisvės byla? Ogi tai, kad apie šiuos žmonijos civilizacijai (Reformacija), šalies kultūriniam tapatumui („Šviesos“ veikla) ir asmenybės darnai (biblioterapija ir poezijos terapija) svarbius dalykus rašoma žurnalo lapkričio numeryje.

Vakarų Europoje minint vieną reikšmingą istorinę pusės tūkstantmečio sukaktį, neliko nuošalyje ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei jos mėnraštis „Tarp knygų“. Šiam fenomenui apibūdinti prireikė „stiprių ir kovingų“ žodžių. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėja Gintarė Petuchovaitė, pristatydama skaitytojams šį XVI a. Europoje užgimusį dinamišką procesą, žodį „maištas“ vartoja kone 20 kartų. Maištas prieš nusistovėjusią tvarką, maištas prieš oficialiąsias filosofijos ir teologijos doktrinas, apėmęs ir kitas gyvenimo, mokslo sritis, maištas Prūsijos Kunigaikštystėje, maištas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – pagaliau maištas prieš patį maištą. Jeigu jus domina prieš 500 metų iš Vokietijos Vitenbergo miesto išplitusios visuomenės modernizacijos „bacilos“ radimosi aplinkybės ir apraiškos – šis žurnalo straipsnis kaip tik jums. O jeigu jums patinka gėrėtis ne tik rezultatu, bet ir mėgstate dalyvauti vyksme, siūlome nepatingėti paskaityti apie Nacionalinėje bibliotekoje surengtos jos fonduose saugomų Reformacijos laikų knygų parodos radimosi užkulisius.

Bet nuo „maištaujančių knygų“ grįžkime prie raminančių ar net gydančių. Taigi biblioterapija. Šiuo tamsiuoju laikotarpiu, kai oficialios darbo valandos trunka ilgiau nei sinoptikų nurodomas dienos ilgumas, tokia „terapija“ būtų visai ne prošal. Tačiau žurnalo straipsnio „Tiesiog skaitai ir geriau jautiesi“ autorė prof. Daiva Janavičienė primena, jog biblioterapijai tinka ne bet kokia knyga – kūrinys „turi būti viltingas, atitinkantis krizėje atsidūrusio asmens išgyvenimus, su šviesia siužeto pabaiga“. O poezijos terapijos propaguotoja gydytoja psichiatrė dr. Jūratė Sučylaitė pasakoja, kad per jos terapinius susitikimus žmonės mokosi nemeluoti patys sau, išdrįsti atsiverti, ieškoti šviesos. Ir pagaliau mokosi būti laimingi.

Lietuvoje 2017-uosius paskelbus Algirdo Juliaus Greimo metais, tiek tyrėjai, tiek intelektualų kūrinius mėgstantys skaityti žmonės kaskart  tarsi iš naujo susipažįsta su šiuo Prancūzijoje gyvenusiu lietuvių kilmės semiotiku. Štai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi du 1946 m. Paryžiuje akademinės jaunuomenės sambūrio „Šviesa“ originaliai išleisto leidinio „Praskrendančio paukščio sparnu“ egzemplioriai, kuriame yra ir A. J. Greimo straipsnis. Kokiomis aplinkybėmis jis buvo parašytas? Žurnale perspausdiname minimą straipsnį su išsamiais Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro darbuotojos dr. Jūratės Levinos komentarais. „Būriai jaunimo ėmė plaukti į Vakarus“, – praėjusios amžiaus viduryje rašė A. J. Greimas. Ar jums smalsu – ko? Ar daug rasime panašių šio reiškinio priežasčių?

Kaipgi be šiuolaikinio bibliotekininko veiklos aktualijų – žurnalo redakcija primena keletą sričių, kurioms dėmesio niekada nebus per daug. Štai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau keleri metai vienu savo veiklos prioritetų laiko paslaugų plėtrą. Vis dėlto, veiklai įsibėgėjant, matyti, kad darbuotojams dar trūksta įgūdžių. Kokių? Ir kaip su tuo susijusi 2010 m. Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija? Apie viską išsamiai dėsto bibliotekos darbuotojos Ekaterina Prakapene ir Laima Juzulėnienė. O Greta Bacevičiūtė pasakoja apie Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kartu su Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos partnerėmis šių metų rudenį Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis baigtą įgyvendinti nuo 2015 m. vykdytą projektą. Jo rezultatas – sukurta virtualioji mokymosi aplinka bibliotekininkams (go-andragogy.eu). Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka taip pat mokė savo ir Klaipėdos bei Šiaulių universitetų bibliotekų darbuotojus specialių informacinio raštingumo įgūdžių – tikėtina, juos pastebėsime, kai bus kuriamos virtualios parodos.

Tiesa, prieš aštuonis dešimtmečius tarp bibliotekų būta ir ne tokio malonaus bendradarbiavimo. Koks knygų perskirstymas1934–1935 m. vyko tarp vienos aukštosios mokyklos bibliotekos ir tuomečio Centrinio valstybės knygyno – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pirmtako? Apie tai sužinosite atsivertę Irminos Abramovienės ir Kęstučio Raškausko parengtą jau ketvirtą Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui skirto straipsnių ciklo „Bibliotekos Antrojoje Lietuvos Respublikoje: byloja šaltiniai“ publikaciją.

Jūsų dėmesio laukia jaudinanti 1941 m. vokiečių nacistų nužudytos jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės ir jos šeimos istorija. O kaip su jaunosios poetės įamžinimu susijusi Rokiškio Juozo Keliuočio biblioteka, žurnale atskleidžia Daiva Vilkickienė.

                                                                                                   

***

Primename, kad žurnalą 2018 metams galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį Informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Viršeliuose

• Pirmame: visą lapkritį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje karaliavo iš fondų iškeltos ir parodai „Maištaujančios knygos“ specialiai restauruotos Reformacijos laikų knygos. Manto Bartaševičiaus nuotrauka
• Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Šiame numeryje – Vievio apylinkės moters kostiumas. Esant šaltesniam orui, moterys dėvėdavo rudines. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų