Meno albumas „Peradresuota 2“ pristatytas plačiajai visuomenei

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusiai publikai pristatytas naujas solidus meno albumas. 2017 m. pabaigoje VšĮ „Lewben Art Foundation“ kartu su Lietuvos išeivijos dailės fondu išleido knygą „Peradresuota 2. Lietuvių ir litvakų grafika, skulptūra, fotografija, šiuolaikinis menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“. Naujai išleistame albume „Peradresuota 2“ pristatyta Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija atspindi pagrindinį fondo tikslą – grąžinti į Lietuvą pasaulyje pasklidusius lietuvių ir litvakų menininkų kūrinius, puoselėti išeivijos kultūros paveldą kaip tautos ir valstybės tęstinumo ženklą. Pasak leidinio sudarytojos prof. dr. Rasos Andriušytės-Žukienės, tikslas kilnus, bet jis nelengvai įgyvendinamas: „Tenka tarsi vytis praėjusį laiką ir bandyti surinkti tai, kas išblaškyta ar išsibarstė. Kita vertus, šioje kolekcijoje sukaupti kūriniai, jų sugrąžinimo į Lietuvą istorijos ir jų „antrasis gyvenimas“ parodose ir meno albumuose liudija, kad, aktyviai veikiant, neįmanomų dalykų beveik nėra.“

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius dr. prof. Renaldas Gudauskas pažymėjo prasmingą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondu. „Neatsitiktinai Nacionalinės bibliotekos viena iš misijų – pristatyti profesionaliąją Lietuvos kultūrą ir meną mūsų šalies ir užsienio meno mėgėjams. Džiaugiuosi produktyviu mūsų bendradarbiavimu ir linkiu visokeriopos sėkmės. Esu tikras, kad dar ne kartą Nacionalinės bibliotekos parodų erdves puoš jūsų fondų rengiamos parodos, lankytojus džiugins ir turtins informatyvūs leidiniai ir edukaciniai renginiai. Ir kaip sako knygos „Peradresuota 2“ sudarytoja, menotyrininkė, daktarė Rasa Andriušytė-Žukienė – „mes kartu gaivinsime perskeltos pilietinės tautos kultūrinę atmintį“.

Projekto vadovė ir „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė džiaugėsi, kad Nacionalinė biblioteka yra atvira profesionaliajam menui. „Čia suburta profesionali darbuotojų komanda, supratingas ir geranoriškas vadovybės dėmesys, puikiai moderniojo meno ekspozicijoms tinkamos bibliotekos erdvės ir interjeras.“

Leidinio pristatyme tiek kolekcininkas, Lietuvos išeivijos fondo ir „Lewben Art Foundation“ valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, tiek garbios menotyrininkės Monika Krikštopaitytė ir prof. dr. Raminta Jurėnaitė, kiti šiame projekte dalyvaujantys meno žinovai pabrėžė, kad papildomos vertės naujajam leidiniui suteikia ir jį pagyvina šalia autorių kūrinių nuotraukų publikuotos pačių menininkų mintys ir interviu. Sunku nesutikti su menotyrininkų teiginiu, kad atviros visuomenei kolekcijos tampa bendru pažinimo turtu, provokuoja vis naujas dailės istorijos atodangas. Antrasis knygos „Peradresuota“ tomas jau toks ir tapo. (2016 m. pabaigoje buvo išleistas pirmasis tomas „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“).

Bibliotekos Parodų erdvėje iki sausio 20 d. dar galima susipažinti su vieno žymiausio lietuvių menininko – Niujorke gyvenančio ir kuriančio Žilvino Kempino instaliacija „Fontanas“. Penktame aukšte eksponuojami XX–XXI a. išeivijoje kūrusių ir tebekuriančių menininkų tapybos darbai. Tarp pristatomų tapytojų – Kęstutis Zapkus, Vladislovas Žilius, Kazimieras Žoromskis, Elena Urbaitytė-Urbaitis, Pranas Lapė, Pranas Gailius ir kiti.

Lietuvos išeivijos dailės fondas administruoja meno kolekciją, kurią sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Pagrindiniai fondo tikslai yra sistemingai tyrinėti išeivijos dailę, grąžinti kūrinius į tėvynę ir galiausiai – plėtoti išeivijos dailės sklaidą. Lietuvos išeivijos dailės fondą įsteigė „Lewben Art Foundation“. Šiam fondui priklauso Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų. Plačiau ›