2018 m. sausio 31 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 1-asis numeris: apie ką jis?

Šiemet daug kalbėsime apie atkurtos mūsų valstybės šimtmetį. Tai iš tikro nekasdienė proga, iki kurios einant būta daug praradimų ir aukų, todėl, gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje ir džiaugdamiesi, kad galime būti orūs europiečiai, turime jaustis ir įsipareigoję. Įsipareigoję branginti ir gerbti savo valstybę, o, kalbant be patoso, – tiesiog sąžiningai dirbti savo darbą. Taigi stengsimės, kad mūsų leidinys būtų įdomus.

Jei žurnalą palygintume su rankdarbiu, kuriame siuvinėjami širdžiai mieli ornamentai, tai jame ryškiai žybsi skaičius 100. Rubrikoje „#Gyvaszodis“ redakcijos pakviestos žinomos Lietuvos asmenybės šiemet dalysis mintimis apie santykį, kurį nedažnam lemta išgyventi, – „Aš ir mano šimtmetis“. Pirmajame numeryje savo įžvalgomis dalijasi Kovo 11-osios akto signataras, rašytojas ir dramaturgas, pagal kurio pjesę „Mamutų medžioklė“ gūdžiu sovietmečiu – 1968-aisiais – pastatytas spektaklis tapo tikra teatro legenda, kurioje šmaikščiai, pasitelkiant talpius simbolius, kritikuojama santvarka. Jei dar kas neiššifravo, kas pirmojo metų teksto autorius, jaunesniems skaitytojams priminsime, kad jo romanas „Liepsnojanti“ 2014 m. tapo viena skaitomiausių paauglių knygų. O jei nepadeda ir ši užuomina, tiesiog atsiverskite „Tarp knygų“ 1-ąjį numerį.

Kita su skaičiumi 100 sietina publikacija – valstybės tapatybės, kartu ir išskirtinumo ženklai, per amžius padėję Lietuvos žmonėms kasdieniame gyvenime, stiprinę tikėjimą. Apie šiuos ženklus, kuriuos saugoti prisakė ir Jonas Basanavičius, o UNESCO įtraukė į Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė. O dr. Genovaitė Raguotienė, apžvelgdama 1905–1940 m. vaikų periodikos srityje besidarbavusius mažiau žinomus redaktorius, pažymi šių asmenų indėlį į vaikų literatūrą, jų lektūrą, apskritai į žurnalistikos ir kultūros istoriją. Pasak autorės, „šie žmonės tvirtai suvokė tą ypatingą visuomenės ir valstybės misiją – nuo mažatvės ugdyti meilę knygai, raštui, lietuviškam žodžiui. Tai yra jų dovana ir atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui“.

Kelias publikacijas paskatino pastaraisiais metais nuveikti darbai. Ir jie sietini su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešąja ir Pakruojo savivaldybės Juozo Paukštelio viešąja bibliotekomis. Kuri iš jų gavo Europos tarptautinių fondų paramą vertingam architektūros paveldui atgaivinti, o kurios atnaujintos erdvės pastebėtos pasaulio architektūros bei dizaino specialistų? Kurioje bibliotekoje dirba 2017 m. Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota bibliotekininkė?

Šių dienų bibliotekų ir informacijos specialistų aktualijos – visuomenės informacinio raštingumo lygio atsilikimas nuo pažangiųjų technologijų potencialo ir, globalėjant pasauliui, naujos bibliotekose siūlytinos paslaugos migrantams. Informacijos specialistai kasmet susitinka ECIL konferencijoje, kad pasidalytų pasiektais rezultatais, patirtimi, o gal sužinotų ir galimą problemos sprendimą. Apie jau 5-ąją tokią tarptautinę konferenciją žurnale rašo Nacionalinės bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Jurgita Rudžionienė, o apie lietuvių bibliotekininkių išvyką į Danijos, kurioje sėkmingai vykdomos daugiatautei bendruomenei pritaikytos programos, bibliotekas – Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pabradės filialo vedėja Gražina Dargytė.

Žinoma, pristatome šiame numeryje ir porą naujų leidinių (išleido Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka), primename apie poetę, kuri gimė Žemaitijoje, palaidota Aukštaitijoje, rašė lenkiškai, bet literatūros specialistų vadinama pirmąja moterimi lietuvių literatūroje, kuri labiau gal net išgarsėjo kaip „Anykščių šilelio“ autoriaus Antano Baranausko mūza ir kurios 190-oji gimimo sukaktis minėta sausio mėnesį.

Kai vasario mėnesį į pasaulį ateis, pasak Kinų kalendoriaus, Geltonojo Šuns metai, auksaspalvės retriverės Rėja ir Goja bus dar labiau laukiamos bibliotekose. Ką jos ten veikia? Skaitykite žurnalo „Tarp knygų“ pirmąjį numerį ir viską sužinosite!

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

Viršeliuose

Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. 2001 metais, kaip unikalus reiškinys, ji įtraukta į UNESCO paveldo šedevrų sąrašą. Kryždirbystės ekspozicijos Lietuvos nacionaliniame muziejuje fragmentas, 2009 m. Kęstučio Stoškaus nuotr.