2018 m. vasario 5 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta Aleksandrijos biblioteka ir jos skaitmeninimo projektai

Prieš porą metų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė Susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Aleksandrijos biblioteka – „Bibliotheca Alexandrina“. Pagal šį Memorandumą abi bibliotekos vykdo bendras veiklas, pristato savo patirtis, projektus. Aleksandrijos bibliotekos Specialiųjų projektų departamento direktoriaus pavaduotojas Mahmoudas Ezzatas, jau ne pirmą kartą lankosi mūsų bibliotekoje. Šįkart Nacionalinės bibliotekos darbuotojams, bibliotekos vykdomų skaitmeninimo projektų partneriams jis pristatė Aleksandrijos bibliotekoje kuriamus skaitmeninto dokumentinio paveldo sklaidos tinklapius, jų vykdomus skaitmeninius projektus, pačią „Bibliotheca Alexandrina“ bei pastarųjų metų Egipto ir arabų kultūros renginius Lietuvoje ir Lietuvos kultūros renginius, vykusius Kaire ir Aleksandrijoje.

III a. p. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Egiptą. Jis įkūrė savo miestą – Aleksandriją. Reikšmingiausios šiame nepaprastame mieste buvo bibliotekos. Aleksandrijos bibliotekų turtai buvo renkami keletą šimtmečių. Galutinai surinkta apie 700 000 rankraščių, knygų ir įvairių tekstų, tarp jų – didžiųjų graikų dramaturgų Eschilo, Sofoklio, Aristofano, Euripido, filosofų Platono, Aristotelio ir kitų to meto įžymybių veikalai. Ši biblioteka tapo pasaulio kultūros centru. Didžiausi pasaulio protai, naudodamiesi bibliotekos lobiais, padėjo matematikos, biologijos, astronomijos, literatūros, geografijos, medicinos mokslų raidos pamatus. Į Aleksandriją važiavo žmonės iš viso pasaulio. Tai buvo tipiškas kosmopolitinis miestas. Čia žmonės jautėsi kaip pasaulio, o gal net kosmoso piliečiai. Tačiau septintuoju pasaulio stebuklu vadinta biblioteka pražuvo. Viena iš versijų skelbia, kad buvo sudeginta...

Praėjus daugiau kaip 2000 metų, 1995-aisiais pradėta statyti nauja Aleksandrijos biblioteka. Projektą rėmė UNESCO, Arabų Lyga. Statyba truko 7 metus, kainavo 121 mln. dolerių. Naujoji biblioteka yra 13 aukštų, saugyklose telpa iki 8 mln. knygų tomų, 50 000 žemėlapių. Pagrindinėje skaitykloje vienu metu gali dirbti net 2000 skaitytojų. Bibliotekoje dirba tūkstančiai darbuotojų… Komplekse – konferencijų centras, specializuotos bibliotekos, skirtos neregiams, jaunimui, vaikams, Nobelio premijų laureatams, keturi muziejai, keliolika meno galerijų, kuriose eksponuojamos nuolatinės parodos. Taip pat yra planetariumas, laboratorija, restauruojanti rašytinius šaltinius. Įspūdinga naujosios Aleksandrijos bibliotekos architektūra. Jos pastatas – iš Žemės išeinantis diskas – simbolizuoja atgimimą, o pagrindinė skaitykla įrengta po 32 metrų stiklo stogu, cilindro formos pastate. Išorinės pastato sienos – iš Asvano granito, kuriame išraižyta 120 įvairių pasaulio rašto sistemų ir abėcėlių raidžių. „Biblioteka tapo nauju kultūros centru. Ji – kaip memorialas senajai Aleksandrijos bibliotekai ir prarastoms antikinėms vertybėms, be to, tai ir naujo turinio kūrimas, kas vėl skatina mokslo ir švietimo plėtrą“, – pasakojama dokumentiniame filme, kurį pristatė M. Ezzatas.

Svečias pabrėžė, kad Aleksandrijos bibliotekos, kaip didingos Egipto bibliotekos vaidmuo tarptautiniu mastu, yra sutelktas į keturis pagrindinius aspektus, kuriais siekiama susigrąžinti originalios senovės Aleksandrijos bibliotekos dvasią. „Mūsų tikslai – ambicingi, vaidmenys – įvairūs: būti pasaulio langu Egipte; Egipto langu pasaulyje; tapti pagrindine skaitmeninio amžiaus institucija ir tolerancijos, dialogo ir supratimo mokymosi bei mokymo centru“, – sakė M. Ezzatas. „Taip vadinamai „grynajai“ bibliotekinei veiklai skiriame vos 10 proc. nuo visų veiklų. Pagrindinį dėmesį skiriame dialogui, vizijų formavimui ir idėjų rengimui per renginius, edukacijas. Tai erdvė, kurioje visi, ypač jaunimas, gali laisvai reikšti savo mintis ir pristatyti kūrybinius gebėjimus. Taip pat biblioteka peržengia laiko ir erdvės ribas, nes ji gilinasi į paveldo gelmes, atveria turimus turtus ir pristato juos žmonėms naujoje, šiuolaikinėje šviesoje. Todėl siūlome sukauptus žmonijos žinių vaisius internete per įvairias savo svetaines. Mes skaitmeniniu būdu teikiame ir platiname žinias arabų, anglų ir prancūzų kalbomis. Mūsų projektai „Skaitmeninė šiuolaikinio Egipto atmintis“ („The digital memory of modern Egypt“), „Arabų pasaulio atmintis“ („The memory of Arabian World“), „Skaitmeninė Sueco kanalo atmintis“ („The digital memory of Suez Canal“) ir daugybė kitų padeda megzti dialogą ir skatina geresnį tarpusavio supratimą. Mūsų pasididžiavimas – „Kulturama“ salė, kurią sudaro didžiulis 180 laipsnių panoraminis interaktyvus kompiuterio ekranas. Jo skersmuo – 10 metrų ir jis sudarytas iš devynių atskirų plokščių ekranų, išdėstytų puslankiu, ir devynių vaizdo projektorių, valdomu vienu kompiuteriu. „Culturamą“ sukūrė Egipto kultūros ir gamtos paveldo dokumentų centras (CULTNAT). Ji turi savo patentą, o pristato tris laikotarpius iš Egipto istorijos: Senovės Egipto periodą, Islamo civilizacijos akcentus ir Šiuolaikinį Egiptą.

Biblioteka siekia skaitmeniniu būdu archyvuoti praeitį savo tinklalapiuose, atkurdama istorinius dokumentus, knygas, nuotraukas, ir taip didina informacijos ir žinių prieinamumą visiems kultūros entuziastams bei specialistams visame pasaulyje“, – pasakojo „Bibliotheca Alexandrina“ atstovas.