2018 m. balandžio 3 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 3-iasis numeris: apie ką jis?

Į mūsų platumas sugrįžtant saulei, sunku nepagalvoti apie nuolatinį laiko ratą, kuriame sukamės tarp kasdienių darbų, kartkartėmis stabtelėdami pasidžiaugti nuveiktais valstybei ar skaitančiai visuomenei svarbiais darbais, su draugais ar bendradarbiais paminėti reikšmingų datų ar tiesiog nuoširdžiai švęsti pavasario švenčių.

Ta proga žurnalo redakcija sumanė priminti Velykų šventės ištakas ir kreipėsi į baltų pasaulėjautos žinovus. „Žemė, dangus, ugnis, vanduo ir oras buvo pagrindiniai mūsų protėvių stebimi ir gerbiami supančio pasaulio dėmenys“, – primena Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji

mokslo darbuotoja habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Jei žinosime, koks buvo gamtos ir visatos stichijų vaidmuo ankstesnėse bendruomenėse, turėsime daugiau atsakymų, paaiškinančių vienas ar kitas mūsų tradicijas, papročius. Kas bendra tarp senovės egiptiečių dievo Ozyrio ir senovės graikų Demetros? Kiek panašus šių laikų visuomenės ir baltų protėvių didžiosios pavasario šventės šventimas? Su etnologu, baltų mitologijos specialistu, Klaipėdos universiteto profesoriumi Rimantu Balsiu tai aiškinosi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja dr. Daiva Janavičienė.

Su liaudiškomis pavasario laukimo tradicijomis susijusi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjos dr. Elvydos Lazauskaitės publikacija. Per kieno vardines vieversys užgieda sniegą tirpdančią giesmę, o grįžtančios pempės parneša orų atšilimą?

Džiaugdamiesi konkrečiu Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo rezultatu, su kuriuo galima susipažinti Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje, nemažai vietos jam skyrėme ir žurnale. Dėmesį savo apsilankymu jam taip pat parodė šių trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovai. Kas šis BENDRADARBIAVIMO REZULTATAS? Ir kodėl jis „bus uždraustas“? Apie tai pasakoja Daina Dailidonienė ir dr. Arida Riaubienė. Pasakysime tik, kad pastarosios autorės publikacijoje galėsite susipažinti su vertingiausiais 1918–1940 m. Lietuvos knygų leidybos darbais, o jei suskubsite į Nacionalinę iki gegužės 14 d., tai tas vertybes galėsite paglostyti ir akimis; jei nespėsite, teks vykti į Taliną, o 2019-aisiais – į Rygą.

Jau beveik du dešimtmečiai, kaip daugybė įdomių kultūros reiškinių užgimsta Vilniaus knygų mugėje. Tūkstančiai vilniečių ir sostinės svečių plūsta į LITEXPO parodų centrą, kad galėtų susitikti su mylimu rašytoju ar pasiklausyti intelektualų diskusijos. Stipria traukos jėga tampa ir mugės metu susivienijančios bibliotekos. Vaiva Markevičiūtė rašo apie „vietą, kur stabteli žingsnis ir žvilgsnis“ – Bibliotekų erdvėje, kurioje šiemet siūlyta tikrai didelė renginių ir veiklų įvairovė, pavyko įgyvendinti atviros, dinamiškos ir interaktyvios bibliotekos idėją.

Algirdui Juliui Greimui skirtų įvykių virtinės pradžia, kaip žurnale teigia dr. Jūratė Levina ir Silvija Stankevičiūtė, taip pat laikytina knygų mugė, tik pernykštė. Po jos 2017-ųjų – Greimo metų – renginiai kaip virstantys domino kauliukai pabiro ne tik po Lietuvą, bet ir kitas Europos šalis. O baigėsi šie metai, prasidėję pernykštę kovo 9-ąją iškilmingu minėjimu Vilniaus rotušėje, šio kovo 9-ąją. Vėlgi apsukome laiko ratą... Mėgstantiems pasidžiaugti į vieną krūvą surinktais nuveiktais darbais patiks „Tarp knygų“ kovo numeryje apžvelgiama Greimo metais nuvilnijusių renginių, diskusijų, išleistų leidinių, publikacijų ir sukurtų atminimo ženklų gausa.

„Bibliotekų turtų“ rubrikoje – gardus kąsnelis išskirtinių asmenybių korespondencijos mėgėjams. Šios asmenybės 150-ąsias gimimo metines minėjome kovo 22-ąją, tad šia proga 2018-uosius Seimas paskelbė jo metais. Jo kūryba visuomenei yra gerai žinoma, tačiau epistoliarinis palikimas yra mažiau tyrinėtas, be to, išsibarstęs po bibliotekų rankraštynus, muziejus, archyvus. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos tyrėjas Raimundas Klimavičius parengė šio filosofo ir visuomenės veikėjo rašytojui Kazimierui Barėnui siųstus laiškus. „Ar tautietiai nemato koks vargingumas ir neaiškumas apsireiškia, kad rašo, p[a]v. matau, matai ir t. t. ir tad mačiau, matei ir t. t., kokie suskurę yra rašmenys ž, š, č, o kokie aiškūs ir vieningi ᵹ ir ꝸ. Todėl labai norėtiau, kad mano rašiniai būtų spausdinami mano rašyba“, – prašo laiškų autorius. Daugiau užuominų neduosime... Kokiais reikalais susirašinėjo du rašytojai, sužinosite žurnale „Tarp knygų“.

Bibliotekų, muziejų ir archyvų kultūros paveldo interneto platformoje „E. paveldas“ formuojama Lietuvių literatūros klasikos kolekcija nuo 2018 m. tapo spalvingesnė, nes į virtualiąją erdvę perkeliami skaitiniai pateikiami su jų iliustracijomis. Apie šiais metais į kolekciją įkeltas naujienas pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus vyresnioji bibliografė Svajūnė Pankratovienė. O Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiosios metodininkės Laima Kutiščeva ir Genovaitė Ivaškevičienė pristato plačios apimties 2017 m. atlikto savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų sistemos tyrimo pirmuosius rezultatus.

Jis ilgus metus vadovavo Vilniaus universiteto bibliotekos Senų ir retų knygų ir rankraščių, vėliau – Senų ir retų spaudinių skyriui. Jis buvo tarp tų, kurie iš Peterburgo ir Maskvos grąžino iš Vilniaus universiteto išvežtus spaudinius. „1956 metų pavasarį <...> man iškilmingai buvo įteikta mažutė, bet brangi M. Daukšos „Katekizmo“ knygutė, išleista 1595 metais. <...> Drebėdamas dėl šios knygutės saugumo, ją įsiuvau į švarko vidinę kišenę. Taip šią unikalią knygą atgabenau į mūsų Smuglevičiaus salę“, – prieš 20 metų žurnale „Tarp knygų“ pasakojo žinomas knygotyrininkas ir bibliografas. Atsiverskite ir dabar šį ilgaamžį Nacionalinės bibliotekos leidinį ir sužinosite, kurio senosios knygos specialisto šimtmečio sukaktis neseniai paminėta Vilniaus universiteto bibliotekoje surengiant parodą „Nėra įdomesnio darbo už darbą su knyga“. 

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

Viršeliuose

Pirmame: Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų surengtos parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ informacinis stendas. Po 1940 m. okupacijos svetimos šalies valdžia nacionalinę knygų leidybą matys kaip pavojingą naujajam režimui. Kosto Stankevičiaus nuotr.

Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Kovo numeryje – šv. Kazimieras. XX a. pradžia, Rytų Lietuva. Arūno Baltėno nuotr.