Nepaisyti ribų – publikacija su tokia antrašte pradedamas naujasis „Tarp knygų“ numeris. O už kokių ribų nunešė jus mintys, kol baigėte skaityti šį pirmą sakinį? Fizinių – kai žmogaus profesinė veikla nebetelpa gimtinėje ir nuskraidina į svečias šalis; gal vertybinių – kai mąstymas seniai sudaužė įsisenėjusius stereotipus ir drąsina nesibaiminti žengti į nepažintas sritis?.. Pamėginkime atsekti bent keleto šio numerio autorių ar veikėjų maršrutus, kuriais jie juda, kad taip pat galėtų „nepaisyti ribų“ ir patirtų saviraišką: Lietuva–Jungtinės Amerikos Valstijos; Latvija–Nyderlandai; Kaunas–Baris; Vilnius–Burosas...
Prof. dr. Elena Macevičiūtė, kuri šį kartą yra tradicinės žurnalo rubrikos „#Gyvaszodis“ šeimininkė ir redakcijos siūlymu pasakoja apie savo santykį su švenčiamu atkurtos valstybės šimtmečiu, jau seniai gyvena globaliame bibliotekų ir bibliotekininkų, informacijos specialistų pasaulyje. Studentus ji moko ne tik Lietuvoje ar Švedijoje, jie – ir iš Irano, Pakistano, Somalio, Ganos, Ruandos, Ugandos ar Tailando. „Nepaprastai įdomu bendrauti su smalsiais jaunais mokslininkais, bandyti suprasti, kodėl jie mąsto kitaip, negu man įprasta <...> Tik dabar ateina supratimas, kad jie taip pat yra grandis, jungianti su ateitimi, kurioje manęs ir mano kartos nebebus“, – rašo E. Macevičiūtė, kurios profesinėje veikloje nevaržo nei geografinės ribos, nei dėstomų disciplinų rėmai.
Kita „bibliotekos pasaulio kosmopolitė“ – į IFLA centrinę būstinę Hagoje iš Rygos atvykusi dirbti Kristīnė Pabērza. Duodama interviu dr. Inetai Krauls-Ward ir lygindama darbo su vienos šalies bibliotekų specialistais ir su pasauline bendruomene specifiką, ji atskleidė tikinti: „Tol, kol mes, nepaisant skirtingų gyvenamosios ir darbo vietų, gimtosios kalbos, esame vienijami tų pačių tikslų, rasti bendrą kalbą yra lengva. Mes visi šypsomės ta pačia kalba.“
Bibliotekų bendruomenės tikslai šiame asocijuotame šių dienų pasaulyje iš tikro vienodi. Lietuvos bibliotekininkų draugija, tradiciškai paskutinę balandžio savaitę rengdama Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, savo šūkiu pasirinko IFLA pradėtos įgyvendinti kampanijos „Globali vizija“ (Global Vision) motto „Kartu mes kuriame ateitį“ (Together we create the future). O „Tarp knygų“ redakcija pasiūlė 10-čiai šalies bibliotekose ir su jomis dirbančių specialistų pakomentuoti, kaip atrodo mūsų bibliotekos ir jų perspektyva pasauliniu mastu.
Lietuva–Pietų Italija. Toks Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojos dr. Kristinos Bartkienės, kuri sėmėsi kultūros paveldo įprasminimo ir aktualizavimo patirties turtingą kultūros istoriją turinčioje šalyje, maršrutas. Bet kuo čia tada dėtos skaitmeninės technologijos? Kokia teminių skaitmeninių bibliotekų funkcija? Ir kaip suprasti posakį „kur praeitis susitinka ateitį“. Skaitykite ir rasite visus atsakymus!
Aktualinti bei viešinti dokumentinį paveldą dažnai paskatina ir istorija, jos įsimintinos datos. Taigi kitų dviejų žurnalo publikacijų atsiradimo priežastis – atkurtos Lietuvos ir Lietuvos trispalvės šimtmetis. Ar žinojote, kad 1918 m. pabaigoje apie 44 proc. Lietuvos gyventojų buvo neraštingi, o 1940-aisiais tokių buvo likę tik 14 proc., kad galėjome turėti ir kitokių spalvų (geltona–raudona–balta) vėliavą? Apie Lietuvos valstybės simbolių tyrinėjimus ir prieškario Lietuvos kultūrinį gyvenimą daugiau sužinosite skaitydami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjų dr. Petro Biveinio ir Jurgitos Kristinos Pačkauskienės rašinius.
Rašytojos Ievos Simonaitytės jubiliejiniai metai paskatino daug jos atminimui skirtų renginių ir darbų. Vieną tokių leidinių – „Aš esu Etmės Evė“ (sudarytojas prof. Domas Kaunas) žurnale pristato Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė. Ji rašo, kad „leidinio sėkmę nulėmė I. Simonaitytės portreto, charakterio, ją supusių žmonių, kasdieninės aplinkos pažinimo dėlionė, kurioje puikiausiai atsiskleidė ir rašytojos gyvento laikotarpio ypatybės, įvairūs istoriniai įvykiai ar jų epizodai“.
Dažnas skaitytojas prisipažins, kad jį labai domina kūrėjų biografijos ar autobiografijos. Šio žanro žurnale nerasite, tačiau yra daugybė kitų būdų, kaip pažinti žmogų. Pavyzdžiui, iš laiškų. Sakysite, negalima skaityti svetimos korespondencijos... O jeigu ji suskaitmeninta ir pasirūpinta jos vieša prieiga? Taip pasielgta su Jono Meko 1957–1993 m. laiškais, kurie paskelbti Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos svetainėje ir nuo 2017 m. gruodžio yra prieinami visuomenei. Taigi, artėjant Motinos dienai, redakcija nusprendė pamėginti iš arčiau pažvelgti į spalvingą J. Meko asmenybę – Vaiva Markevičiūtė, perskaičiusi menininko savo mamai Elžbietai Mekienei į gimtuosius Semeniškius siųstus laiškus, nupiešė Meko – rūpestingo sūnaus – portretą.
Bet ką čia daug kalbėti – geriau patiems atsiversti žurnalą ir perskaityti tai, kas kris į akį ar į širdį...
Beje, sužinosite, kurio rajono biblioteka tapo pirmoji, naujo pastato duris atvėrusi atkurtos Lietuvos jubiliejaus metais, o kuri – nuo šiol turės garbingą Vydūno vardą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė ir šiame numeryje pristato dangiškuosius Lietuvos globėjus. Balandžio herojus buvo itin mėgstamas lietuvių dievdirbių, su juo siejamas siužetas vienas gražiausių liaudies skulptūroje. Tikėta, kad jis saugo vasaros raktus, kuriais gali atrakinti dangų. (Anonsą parengė Asta Stirbytė)
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).
Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu
Viršeliuose
Pirmame: 18-osios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės plakatas. Autorius Kostas Stankevičius
Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Balandžio numeryje – šv. Jurgis, XX a. pr., Plungės r., Kontaučių apyl., Videikių k. Arūno Baltėno nuotr.