Nacionalinėje bibliotekoje ieškota atsakymų, kaip didinti Lietuvos konkurencingumą

Verslo aplinką vertinančiame pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pernai pakilo penkiomis pozicijomis į 16-ą vietą tarp 190 valstybių. Vyriausybės programos priemonių plane užsibrėžta iki 2020 metų šiame reitinge pakilti į 15-ą vietą. Atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, Lietuvos verslininkai įvardija mokesčių dydį, neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją, ribojančius darbą reglamentus.

Šiandien Ūkio ministerijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „Heritage“ fondo iniciatyva Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos konkurencingumo didinimo galimybėms aptarti.

Pasak šios tarptautinės konferencijos organizatorių, renginio tikslas – atkreipti dėmesį į Lietuvos ekonominę aplinką pasaulio ekonomikos kontekste, išryškinti konkurencingumo prielaidas, įvertinti nuveiktus darbus ir įvardyti svarbiausius ekonominės politikos sprendimus, būtinus siekiant šalies konkurencinio pranašumo.

Konferencijoje kalbėjęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad pastaruoju metu pasiektas aukštas šalies konkurencingumas ir palankus verslo klimatas tampa viena svarbiausių sėkmingos ekonominės plėtros sudedamųjų dalių. „Valstybė skiria vis daugiau dėmesio šalies konkurencingumui didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Daugybė įtakingų tarptautinių organizacijų, tyrimo centrų ir verslo lyderių jau įvertino jų pažangą šioje srityje. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad Lietuva pasaulio banko „Doing Business“ reitinge per praėjusius metus pakilo penkiomis pozicijomis į 16-ą vietą tarp 190 valstybių. Fiksuotas didžiausias šuolis nuo 1996 metų, pagal daugelį kriterijų aplenkėme Airiją, bet, žinoma, dar labai daug darbo turime nuveikti. Juolab kad konkurencingumo didinimas – projektas, kuris niekada nesibaigia“, – sakė ministras V. Sinkevičius.

Gerąja patirtimi konferencijoje dalijosi vieno iš įtakingiausių JAV viešosios politikos centrų – „Heritage“ fondo Tarptautinės prekybos ir ekonomikos centro direktorius, buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Terry Milleris, „vienas iš žmonių, kuris prezidentui D. Trumpui šnibžda į ausį, ką reikia daryti“, įtakingą svečią pristatė konferencijos moderatorius Žilvinas Šilėnas.

Pranešimą apie konkurencingumo anatomiją skaitė indekso „Doing Business“ autorius Simeonas Djankovas, Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto direktorato vadovas. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad pastarojo meto pokyčiai mūsų šalyje leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį ir tikėtis dar geresnių pasiekimų Lietuvos ekonomikos laisvėjimo ir konkurencingumo srityse. Tiesa, yra ir ką taisyti. Kaip sakė specialistas, visos reformos ir pakeitimai rodo, kad Vyriausybė labiau nori apsaugoti darbuotojus. Jo teigimu, tai gerai, tačiau kartu ir didina paskatas dirbti kitur, užsienyje, mat panašiai nutiko ir Bulgarijai, kurios gyventojai šiandien išsibarstę po visą pasaulį. „Aš mąstau apie ateitį, stebiu tendencijas ir praktikas. Žinau, kad visi kalba, jog reikia geresnės socialinės sistemos, bet neturėtumėte skatinti žmonių išvykti, kalbant apie didelį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jo didinti nereikia“, – savo pastebėjimais dalinosi S. Djankovas.

Nuo 1995 m. JAV nevyriausybinė organizacija „Heritage“ fondas ekonominės laisvės indeksu matuoja ekonominės laisvės laipsnį 161 pasaulio šalyse ir analizuoja pačius svarbiausius ekonomikos augimą lemiančius veiksnius. Ekonominės laisvės indeksas apima 10 ekonominės laisvės veiksnių: užsienio prekybos politiką, mokesčių naštą, valdžios intervenciją į ekonomiką, pinigų politiką, kapitalo srautus ir užsienio investicijas, bankininkystę, darbo užmokesčio ir kainų kontrolę, nuosavybės teises, ekonominės veiklos reguliavimą ir šešėlinę ekonomiką. Nors esama daugybės teorijų apie ekonominės plėtros šaltinius ir priežastis, šio indekso išvados labai aiškios: šalys, kuriose esama daugiau ekonominės laisvės, daug turtingesnės ir jose vyrauja didesnis ir ilgiau trunkantis ekonomikos augimas nei tose, kuriose ekonominė veikla varžoma. Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo atsakingi Vyriausybės ir ministerijų darbuotojai, užsienio šalių ambasadoriai Lietuvoje, verslo bendruomenės ir verslo asociacijų atstovai, verslo ir finansų analitikai, žurnalistai, akademinės bendruomenės nariai.

Pranešimus taip pat skaitė socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, „Investuok Lietuvoje“ analitikė Gerda Sakalauskaitė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas. Po pranešimų vyko ekspertų diskusija.