2018 m. rugpjūčio 14 d.

Sausakimšoje Valstybingumo erdvėje – diskusija apie lietuviškosios tapatybės išsaugojimą

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą, Lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje organizavo atvirą diskusiją „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Diskusijoje dalyvavo SEB banko direktoriaus patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, „Gintarėlio“ lituanistinės mokyklos mokytoja Jekaterina Bertašienė, Nyderlandų lietuviškos mokyklėlės „Malūnėlis“ mokytoja Laimutė Tiškuvienė, lietuvių tapatybės tyrinėtoja, lietuvių kalbos mokytoja, kitakalbių dėstytoja Birutė Grašytė, Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja, kitakalbių dėstytoja Greta Botyriūtė, lietuviškų šaknų turintis argentinietis, studentas Giuliano Volpe Grilauskas.

Kaip ir kiekvienais metais, rugpjūtį LKKC organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus, tad Valstybingumo erdvėje susirinko marga auditorija – nuo Kinijos iki Argentinos. Kai kurių kursų dalyvių šaknys lietuviškos, tačiau nemaža dalis jų, net ir neturėdami etninio ryšio su Lietuva, domisi mūsų šalies kultūra ir noriai mokosi lietuvių kalbos.

V. Leonavičienė pabrėžė, kad kiekvienas kursų dalyvis – vis nauja jaudinanti istorija apie ryšius su Lietuva. Kai kuriems jų LKKC kursai yra pirmoji pažintis su Lietuva, apie kurią jie iki tol yra girdėję tik iš senelių ar prosenelių pasakojimų.

Diskusijos dalyviai dalijosi mintimis ir apie tai, kuo išskirtinė ir įdomi Lietuva gali būti pasaulio kontekste. Be mūsų gamtos, G. Nausėda išskyrė Lietuvos dinamiškumą – mažai šalių galėtų prilygti mums tuo, kaip greitai Lietuvoje keičiasi ir plečiasi miestai, ypač Vilnius.

Klausytojai taip pat aktyviai įsitraukė į diskusiją. JAV augusi Elena Bradūnaitė-Aglinskienė pabrėžė, kad tiek dvikalbėse, tiek ir lietuviškose šeimose užsienyje nėra lengva perduoti kalbą ir kultūrą jaunajai kartai. Ji prisiminė savo tėvus, kurie kasdien grįžusių iš mokyklos vaikų prašydavo viską, ką per dieną išmoko, pakartoti lietuviškai.

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu, jog ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus lietuviai turėtų galimybę prisiliesti prie savo šaknų.

Renginio pabaigoje kursų dalyviai perskaitė savo mintis apie tai, ką jiems davė šių metų renginys. B. Grašytė pasidžiaugė, kad viename iš skaitytų tekstų buvo teisingai sudėti visi skyrybos ženklai ir nebuvo rašybos klaidų, nors jo autorė Lietuvoje lankosi pirmą kartą.

Tai teikia vilties, kad LKKC kursai ir toliau veiksmingai supažindins jaunąją pasaulio lietuvių kartą ir visus, besidominčius mūsų šalimi, su lietuvių kalba ir kultūra.