Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2018 m. rugsėjo 3 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Dalai Lamos tekstas „Pasaulio bendruomenė ir visuotinės atsakomybės poreikis“

Rugsėjo pirmąjį savaitgalį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Dalai Lamos tekstas „Pasaulio bendruomenė ir visuotinės atsakomybės poreikis“. Šis tekstas išverstas į lietuvių, latvių ir estų kalbas pažymint Dalai Lamos šių metų vizitą Vilniuje ir Rygoje.

Renginio pradžioje skambėjo vienos iš teksto vertėjų į lietuvių kalbą Sigitos Romanienės smuiku atliekamas kūrinys, nes, pasak jos, ne žodžiai gali įprasminti tai, kas parašyta tekste, o būtent muzika. Renginio metu buvo pareikšta padėka vertėjai Liucijai Gikienei ir redaktorei Audronei Jonikienei, kurios taip pat prisidėjo prie šio teksto vertimo.

Renginyje dalyvavo teksto vertimo į lietuvių, latvių ir estų kalbas idėjos autorė vienuolė Margarita Putnina, atvykusi iš Latvijos. Ji pasakojo teksto „Pasaulio bendruomenė ir visuotinės atsakomybės poreikis“ atsiradimo jos rankose istoriją.  M. Putninos žodžiais, tekstas į jos rankas pateko atsitikinai, netikėtai jį atradus knygyne. Šis tekstas buvo trumpas ir aiškus, be to, siejosi su Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo šimtmečiu.

„Tekste kalbama apie visuomenę, ekologiją ir harmoniją. Turime suprasti, kad kiekvienas, kaip individas, kaip visuomenės dalis, esme atsakingas už taikos ir pasaulio išsaugojimą. Šiam tikslui pasiekti mums reikalingi žmoniški jausmai: meilė ir užuojauta. Būtent šių jausmų vedami mes galime pasiekti didžius dalykus“, – teigė vienuolė.

Renginyje vyko ir dalyvių diskusija. Pagrindine diskusijos ašimi tapo laisvės prilyginimas nepasiekiamai abstrakcijai. Vis dėlto teksto vertimo idėjos autorė pabrėžė, kad jei laisvės sąvoka yra per daug abstrakti, ją galima pakeisti sandraugos sąvoka. „Tobulindami savo žmoniškuosius jausmus, meilę, užuojautą ir empatiją, mes sugebėsime nurimti ir pasiekti sandraugą kartu su kitais. Mums, kaip Baltijos šalims, būtina sandrauga, nes tokiu atveju mes tampame dideli ir nesuskaldyti“, – šia mintimi diskusiją baigė vienuolė M. Putnina.