2018 m. rugsėjo 13 d.

Ašaringoji lietuvių tapatybė: pozityvas ir negatyvas

Pirmojo lietuviško romano autorius Julijonas Lindė-Dobilas, daugiau nei prieš šimtą metų svarstęs apie lietuvišką būdą ir lietuvių kultūrinės raidos galimybes, apmaudžiai pastebėjo, kad lietuviai linkę vadovautis širdimi, papročiais, bet ne protu, o lietuvių kultūroje vyrauja jausmai ir fantazija. Panašiai yra pastebėjęs ir Vytautas Kavolis. Apžvelgusiam lietuvių kultūros raidai reikšmingus autorius ir asmenis, arba, jo paties žodžiais tariant, tuos, kurių tekstai ir darbai stiprino nepriklausomo žmogaus tradiciją, V. Kavoliui atrodo, kad kalbant apie lietuvius nepriklausomas žmogus dažniau buvo temperamentinio, panašaus į slavus ar ispanus, tipo ir kad trūko racionaliųjų, labiau būdingų anglosaksiškam ir prancūziškam pasauliui. Ašarų srovės plūsta ir Donelaičio „Metuose“, kur būras be saiko gali aimanuoti dėl nusenusio arklio ar nudilusio peilio.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje kalbinta humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bendradarbė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Rita Repšienė, tyrinėjusi ašaringosios lietuvių tapatybės fenomeną ir ypač verkiančio vyro vaizdinį, dominuojantį lietuvių literatūroje daugiau kaip 250 metų, kalba ir apie pozityvią jausmingumo reikšmę tekstuose ir gyvenime. Pokalbio metu, neformuluojat galutinių išvadų, svarstoma, kad lietuvių moterų emigracija Vakarų šalių kryptimi gali būti susijusi ir su jausminiais lietuvių vyrų ir moterų santykių aspektais. Atkreipiamas dėmesys, kad brandžių ir lygiaverčių moters ir vyro santykių pavyzdžių nedaug ir lietuvių literatūroje.

Kviečiame žiūrėti laidos vaizdo įrašą.