Lietuvoje reziduojantys diplomatai Nacionalinėje bibliotekoje gilinosi į Atėnų akropolio restauravimo paslaptis

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką trečiadienio vakarą rinkosi Lietuvoje reziduojančių ambasadų diplomatai. Graikijos Respublikos ambasadorės Lietuvoje dr. Vassiliki Dicopoulou kvietimu čia vyko šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojamos fotografijų parodos „Įrašai atmintyje: propilėjų restauravimo akimirkos“ pristatymas ir buvo skaitoma architektės, inžinierės, Graikijos kultūros ir sporto ministerijos Akropolio restauravimo tarnybos direktorės Vasiliki Eleftheriou paskaita „Atėnų akropolis. Monumentų išsaugojimo procesas“.

Susirinkusius diplomatus, renginio dalyvius ir organizatorius pirmasis pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius dr. prof. Renaldas Gudauskas. Padėkojęs už turiningą bendradarbiavimą bibliotekos vadovas pasidžiaugė, kad tokios iniciatyvos prisideda prie diplomatinių santykių plėtotės ir skatina ieškoti vis naujų bendradarbiavimo formų tarptautiniu lygmeniu.

Kaip savo kalboje pabrėžė ambasadorė dr. V. Dicopoulou, paroda „Įrašai atmintyje“ pasiekė Lietuvą todėl, kad Graikijos kultūros ir sporto ministerija ją pristato kaip Graikijos Respublikos ambasados Vilniuje indėlį į Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimą, kartu tai ir pagarbos ženklas ką tik praūžusių gaisrų Graikijoje aukoms atminti. Ambasadorė išreiškė užuojautą ir dėl žuvusio propilėjų restauratoriaus, kurio portretas eksponuojamas parodoje.

 Paskaitoje pristatyta monumentų architektūra ir konstrukcija, ypatingas dėmesys skirtas Partenonui, taip pat paskaitoje aptarta monumentams padaryta žala, jos priežastys, atskleisti dabartinių restauravimo darbų principai, metodologija ir rezultatai.

Lektorė pasakojo, kad visuotinis demokratijos simbolis – Atėnų akropolis – ikoninis monumentalus architektūros ansamblis, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą ir įkūnijantis Vakarų civilizacijos vertybes, per pastaruosius 2500 metų buvo smarkiai apgadintas. „Prie šios nelaimės prisidėjo tiek natūralūs veiksniai (žemės drebėjimai), tiek žmogaus veikla (gaisrai, bombardavimai, ankstesnių restauravimo darbų defektai)“, – teigė V. Eleftheriou. 

Pasak Akropolio restauravimo tarnybos direktorės, dar XIX amžiuje, kai susiformavo moderniųjų laikų Graikijos valstybė, imta rūpintis šių monumentų apsauga. „Vis dėlto tik per pastaruosius keturis dešimtmečius į Atėnų akropolio monumentų išsaugojimą imta žvelgti kaip į kompleksinę apsaugos strategiją, apimančią mokslinius tyrimus, išsamų dokumentavimą ir atitinkamų veiksmų įgyvendinimą remiantis patvirtinta metodologija ir laikantis tarptautinėse konvencijose numatytų etinių principų. Graikijos kultūros ir sporto ministerijos įsteigtos specialios tarnybos tikslas – rūpintis akropolio monumentų išsaugojimu ir restauravimu prižiūrint tarpdisciplininiam mokslo komitetui“, – tikino paskaitos lektorė V. Eleftheriou.

Susitikimo dalyviai susidomėję pažiūrėjo ir dokumentinį filmą apie propilėjų restauravimo darbus. Graikijos Respublikos ambasadorė dr. V. Dicopoulou dėkojo Nacionalinei bibliotekai už bendradarbiavimą ir išreiškė viltį dar ne kartą susitikti bibliotekoje įgyvendinant bendrus projektus.

Fotografijų paroda „Įrašai atmintyje: propilėjų restauravimo akimirkos“, kurioje vaizduojamas neužmirštamas žmonių indėlis restauruojant iškilų Graikijos monumentą, Nacionalinės bibliotekos penkto aukšto atrijuje eksponuojama iki rugsėjo 30 dienos.