Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie masonus ir jų veiklą Lietuvoje ir pasaulyje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvę pirmadienio vakarą pripildė smalsių žmonių minia. Jų smalsumą sužadino Nacionalinės bibliotekos kvietimas dalyvauti diskusijoje „Masonai – įsipareigoję Lietuvai ir žmonijai“. Renginyje buvo  pristatytos dvi naujos knygos: Vytauto Plečkaičio knyga „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, ir Williamo Kirko MacNulty knyga „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“. Vakaro prelegentais tapo Kovo 11-osios akto signataras, knygos „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ autorius V. Plečkaitis, W. Kirko MacNulty knygos „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“ vertėjas Laimantas Jonušys, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Dokumentinių medijų antropologijos katedros profesorius dr. Arvydas Pacevičius, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Indologijos ir budizmo studijų profesorius dr. Audrius Beinorius. Mitus, gandus ir stereotipus apie laisvuosius mūrininkus – masonus – ir jų veiklą stengėsi išsklaidyti vakaro vedėjas, masonų ložės narys Arūnas Brazauskas.

Nors šios, pasaulinės brolijos principu veikiančios organizacijos kilmę, veiklą, narystę gaubia daugybė paslapčių, tačiau vien Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį išleistos aštuonios išsamios knygos apie masonus. „Alergiją kelia tokios formuluotės kaip paslaptinga ar net įslaptinta organizacija. Apie masonus prirašyta tiek, kiek apie normalios Europos valstybės istoriografiją. Susidarytų tikrai ilga knygų lentyna. Kas domisi, tie tikrai ras pakankamai įvairios informacijos apie masoniją“, ­– renginio įžangoje sakė A. Brazauskas.

Pasak pranešėjų, pagrindiniai masonų principai yra šie: broliška meilė, tolerancija, pagarba, geranoriškumas (ypač brolijos nariams), filantropija. Masonai taip pat propaguoja humanistines nuostatas – žmonių laisvę ir lygybę, asmenybės tobulėjimą, tautų brolystę, religinę toleranciją. Sakoma, kad masonai priima gerus žmones ir padaro juos dar geresnius. Dažnam kyla klausimas „Kodėl laisvieji mūrininkai?“ Atsakymas paprastas – laisvieji mūrininkai, vadinami masonais (nuo anglų kalbos žodžio „mason“ – mūrininkas).

Masonai įsikūrė 1717 m. Londono smuklėje „Žąsis ir keptuvė“. Anglijoje susikūrė ir pirmoji pasaulyje Didžioji ložė. Iš Britanijos masonai paplito po Prancūziją, Ameriką. Teigiama, kad masonų idėjos turėjo įtakos Amerikos, o vėliau ir Prancūzijos revoliucijoms. Benjaminas Franklinas, rėmęs Amerikos revoliuciją, buvo masonas, taip pat kaip ir Amerikos prezidentai George’as Washingtonas, Jamesas Madisonas, Jamesas Monroe ir kiti.

Lietuvoje masonai įsikūrė gan anksti – 1776 m. tuometinės Prūsijos teritorijoje, Klaipėdoje, vėliau Vilniuje, Kaune. Garsesni masonai Lietuvoje – Mykolas Romeris, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Andrius Bulota, trys broliai Biržiškos, Jurgis Šaulys, Valdas Adamkus…

Kaip teigė knygos autorius V. Plečkaitis, didžioji dalis Lietuvos masonų neatsiejami nuo atkurtos Lietuvos valstybės politikos, mokslo ir kultūros elito. Vien tik tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net penki, t. y. 25 proc., visų Tarybos narių ilgiau ar trumpiau buvo Lietuvos laisvieji mūrininkai – masonai. Knygoje pateikiama Lietuvos XIX a. antrosios pusės masonų veiklos apžvalga, jų indėlis kuriant jaunos Lietuvos valstybės pamatus. Supažindinama su bendromis masonų judėjimo tradicijomis, kitų kraštų laisvųjų mūrininkų ložėmis. Ypač intriguojanti knygos dalis, kurioje pasakojama apie Lietuvos masonų ložių veiklos gaivinimą XX a. pabaigoje ir jų šiandieninę veiklą. Be to, pateikiamas XX a. Lietuvos masonų biografinis žodynas ir jų fotografijos. „Pirmosios Vilniaus masonų ložės buvo daugiatautės. Įkūrė jas du broliai žydai. O nariais buvo ir lietuviai, ir lenkai, ir žydai, ir baltarusiai“, – sakė knygos autorius.

Kaip teigė kitos Nacionalinėje bibliotekoje pristatytos knygos vertėjas L. Jonušys, traukiančios dėmesį senovinės apeigos, kruopščiai saugomos paslaptys, mįslingi simboliai ir intriguojančios regalijos – būtent to kupina W. Kirko MacNulty knyga „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“. Joje unikaliai pateikiamas prieinamas, įspūdingas ir išsamus šios brolijos vaizdas. Leidinyje aptariamos ordino ištakos ir istorija, laipsnių ritualų koncepcinis pagrindas, nuolat kintantys laisvųjų mūrininkų ir plačiosios visuomenės santykiai (apimant moterų vaidmenį Laisvojoje mūrininkijoje ir priešinimąsi masonijai), su laisvaisiais mūrininkais siejamos mįslės bei slėpiniai ir galiausiai apžvelgiami iškiliausi įvairių laikų broliai.

Buvo kalbėta ir apie tai, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų norint tapti masonu yra tikėjimas Aukščiausiąja Būtybe. Ir nesvarbu, kokį tikėjimą išpažįsti – masonu gali būti bet kurio tikėjimo žmogus – katalikas, musulmonas ir t. t. Ir nors tikėjimas laisvajam mūrininkui yra būtinas, bet religija ir masonystė nelabai draugauja. Praėjus keliems dešimtmečiams po įsikūrimo jau 1738 ir 1751 metais pasirodė pirmieji Popiežiaus laiškai, smerkiantys masonus. Katalikų Bažnyčia suvokia masonų organizaciją kaip atskirą religiją, todėl tapti masonu draudžia. Bažnyčia argumentuoja tuo, kad šis ordinas turi šventyklas (susirinkimų vietas), moralinį kodeksą, pamaldas, ceremonijų drabužius, švenčių dienas, hierarchiją, įšventinimo į narius ir laidojimo ritualus.

Patys masonai neigia, kad masonystė tai religija, susirinkimuose jie netgi stengiasi nediskutuoti apie tikėjimą. Kiekvienam žmogui masonystė yra tik kaip priedas prie jau išpažįstamos religijos. Beje, susirinkimuose jie vengia temų ne tik apie tikėjimą, bet ir apie politiką, nes šios temos skaldo žmones.

Masonų ložė yra organizacija, kuriai nelabai rūpi viešieji ryšiai, todėl ir atsiranda jos mistifikavimas. Pagal laisvųjų mūrininkų regulą nė vienas masonas pirštu nerodys, kuris asmuo yra jo brolis masonas. Jis gali tai pasakyti tik apie save. Arba nepasakyti...

Todėl gal ir nekeista, kad į klausimą iš auditorijos „Tai kaip tapti masonu?“ buvo atsakyta gana miglotai: „Ieškokite. Belskite ir būsite išgirsti.“