Jau antra savaitė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta gestų kalbos mokymai. Trylika bibliotekos darbuotojų du kartus per savaitę susitinka su gestų kalbos mokytoja ir vertėja Monika Kumžaite, nuo gimimo turinčia klausos negalią. Mokytoja – buvusi Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos vadovė, lietuvių kalbos studijų Edukologijos universitete bakalaurė, savanoriavusi Bolivijoje, išmaišiusi daugybę pasaulio šalių.
Idėja bibliotekininkus išmokyti elementarių kurčiųjų kalbos gestų gimė Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkei, Informacijos išteklių departamento direktorei Jolitai Steponaitienei. „Dalyvavau kolegų surengtoje konferencijoje, kurioje kalbėjo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė. Iš jos pranešimo sužinojau, kad departamentas rengia gestų kalbos mokymus įvairių sričių specialistams, kurie turi tiesioginį ryšį su vartotojais ar klientais. Pagalvojau, labai šaunu, kad gestų kalbos mokomi gaisrininkai, gelbėtojai, felčeriai. Bibliotekininkams irgi tenka susitikti ir bendrauti su klausos negalią turinčiais asmenimis. Neįgaliųjų reikalų departamentas, siekdamas įtraukti daugiau ir įvairesnių paslaugas teikiančių organizacijų, labai susidomėjo galimybe apmokyti gestų kalbos ir bibliotekų darbuotojus. Taip klausos negalią turintys bibliotekų lankytojai galės geriau jaustis bibliotekose, jiems bus suteikta daugiau informacijos, sukurta patrauklesnė aplinka. Mokymai Nacionalinės bibliotekos darbuotojams yra startas, vėliau gestų kalbos galės išmokti ir kitų bibliotekų specialistai“, – sakė LBD pirmininkė J. Steponaitienė.
Didžiausias poreikis mokėti ir gestų kalbą tenka Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento darbuotojams. Jie ir sudaro didžiąją dalį gestų kalbos kursų dalyvių. Viena iš besimokančiųjų, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliografė Roma Kondratavičienė daugiau nei dvidešimt metų dirba Nacionalinėje bibliotekoje. „Mūsų uždavinys – efektyvus informacinių paslaugų funkcionavimas ir vartotojų aprūpinimas informaciniais ištekliais. Yra tekę susidurti su kurčiaisiais savo darbe. Paprastai jie ateina lydimi girdinčio žmogaus arba atsineša iš anksto užrašytas savo užklausas. Žinoma, kad norisi su jais bendrauti jų kalba, bent elementariai pasisveikinti, paklausti vardo, sužinoti, kuo galime padėti. Tikiu, kad bus labai geras jausmas, kai išmoksime suprasti ir padėti klausos negalią turinčiam bibliotekos lankytojui. Tačiau mokslai – sudėtingi. Kol kas mokomės gestų kalbos abėcėlės ir kartais tai atrodo kaip aukštoji matematika“, – sakė R. Kondratavičienė.
Pirmieji gestų kalbos mokymai Nacionalinėje bibliotekoje vyks iki gruodžio 10 dienos. Tikimasi, kad šis sumanymas bus perspektyvus ir bendradarbiaujant su Neįgaliųjų reikalų departamentu galimybė išmokti gestų kalbos pagrindus bus sudaryta ir kitoms Lietuvos bibliotekoms.