Šiandien, Lietuvos valdžiai įvedant ar svarstant vis naujus ribojimus įvairiose viešojo ir privataus gyvenimo sferose, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Ryšių su visuomene programos studentai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia diskutuoti, ar sugriežtintas informacijos pateikimas apie savavališkas mirtis žiniasklaidoje yra būdas cenzūruoti viešąją informaciją, ar prevencijos galimybė, padėsianti sumažinti kritinį savižudybių skaičių šalyje.
Lietuvoje kasmet savo valia iš gyvenimo pasitraukia 700–900 žmonių, 2017 m. šalyje statistiškai per dieną nusižudė daugiau nei du asmenys. Pagal šiuos statistinius vidurkius Lietuva lenkia visas Europos valstybes, kasmet patenka tarp 10 didžiausiu savižudybių indeksu* pasižyminčių valstybių pasaulyje. Šalyje savižudybė yra dažniausia išorinė mirties priežastis, pareikalaujanti daugiau aukų nei eismo įvykiai ar žmogžudystės. Suicidologų teigimu, viena to priežasčių gali būti neetiškas ir šį veiksmą imituoti skatinantis informacijos savižudybių tema pateikimas viešojoje erdvėje. 2018 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas**, griežčiau nei iki šiol reglamentuojantis informacijos apie savižudybes pateikimą žiniasklaidos priemonėse.
Diskusija skirta žiniasklaidos atstovams, viešosios informacijos rengėjams, psichikos sveikatos specialistams ir visiems, kuriuos domina savižudybių problema Lietuvoje.
Diskusijos dalyviai:
Diskusijos moderatorius – mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai“ redaktorius dr. Mantas Bražiūnas.
Trumpai apie renginį
Data | lapkričio 28 d. |
Laikas | 17 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Organizatoriai | Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas |
Partneriai ir rėmėjai | mineralinis vanduo „Tichė“ |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
*Savavališkos mirtys, tenkančios 100 000 gyventojų.
**22 straipsnio 11 dalis papildyta 10 punktu:
Skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, [viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai] neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.